Lesinti reikia, kai stinga maisto gamtoje
Ornitologas, „Pažinkime paukščius drauge“ edukacijų kūrėjas Gediminas Petkus sako, kad prasidėjus šalnoms, kai apšąla medžių šakos, paukščiams sunku patiems rasti maisto, sniego danga trukdo jiems pasiekti piktžolių sėklas. Tai yra metas, kai jau galima pradėti galvoti apie sparnuočių lesinimą.
Kitas klausimas, anot ornitologo, kada galima lesinti? Tai daryti žmonės gali kur kas anksčiau – kažkur nuo lapkričio vidurio, nes šiuo metu jau būna pasibaigusi ar eina į pabaigą paukščių migracija. Svarbu paminėti, kad lesinant migruojančius paukščius jie skatinami šalį palikti kur kas vėliau, todėl kartais gali patekti į nepavydėtinas situacijas ar neišgyventi.
G. Petkus sako, kad kai kuriose užsienio šalyse laukinių paukščių lesinimas populiarus visus metus. Vis dėlto ten paprastai sparnuočių migracija nevyksta arba nėra tokia intensyvi kaip Lietuvoje.
Maisto, sako specialistas, sunkiausia sparnuočiams susirasti sausio mėnesį, kartais – vasarį. Tuomet šalyje įsivyrauja tikroji žiema, o visos sėklos miškuose ir parkuose jau būna sulestos. Kai taip nutinka miške apsistoję paukščiai patraukia į miestus – čia ne tik šilčiau, bet ir didesnė tikimybė surasti lesalo.
Lietuvoje daugiausiai žiemoja smulkieji grūdlesiai paukščiai: geltonosios startos, žaliukės, svilikai, didžiosios, pilkosios, mėlynosios, kuoduotosios ir juodosios zylės, taip pat strazdai, kėkštai, varniniai paukščiai, karveliai. O ten, kur didelė gausa smulkiųjų paukščių, taip pat galima pamatyti ir juos medžiojančių paukštvanagių.
Pastaraisiais metais dėl lengvesnių ir švelnesnių žiemų į šiltuosius kraštus neišskrenda vis daugiau paukščių. Pavyzdžiui, Lietuvoje anksčiau nežiemodavo varnėnai, išskirtiniais atvejais likdavo kikiliai. Klaipėdos apylinkėse, kur dėl jūrinio klimato orai per žiemą išlieka šiltesni, linkusios pasilikti ir liepsnelės. Per žiemą Lietuvoje lieka ir vis daugiau ančių rūšių, kai kurios jų išskrenda vis vėliau.
Ornitologas skaičiuoja, kad anksčiau Lietuvoje žiemoti likdavo 130–150 paukščių rūšių, dabar šis skaičius yra kur kas didesnis ir nuolat auga.
Lesalas turi būti tinkamas
G. Petkus pasakoja, kad paukščius galima suskirstyti į grūdlesius ir vabzdžialesius. Sparnuočiams, kurių pagrindinį racioną sudaro sėklos ir grūdai tiks kviečiai, avižos, sėlenos. Jis nerekomenduoja duoti tik rugių ar iš jų pagamintos duonos, mat rugiai sparnuočių gurkliuose, kuriuose jie kaupia maistą, rūgsta.
Vabzdžialesiam reikia jau labiau kaloringo maisto. Jiems puikiai tiks lašiniai.
Vienas universaliausių lesalų, kuris tiks daugeliui paukščių, yra saulėgrąžos. Karklažvirbliams, patiks išlukštentos saulėgrąžos, o zylės ir žaliukės mieliau rinksis su lukštu. Galima duoti ir lašinių, tik jie turi būti nerūkyti ir nesūdyti.
„Lašinių gabalėlį galima apvynioti vielute ar virvele, kad paukščiams būtų kur įsikibti. Nors kai kur rašoma, kad galima lesinti ryžiais ir bulvėmis, iš patirties galiu pasakyti, kad to jie nemėgsta. Nereikėtų jiems duoti ir košių, troškinių ar kito nuo stalo likusio maisto“, – sako pašnekovas.
Pakabinti jiems galima ir obuolių. Toks skanėstas geriau tinka, kai dar nėra labai šalta, mat esant itin žemai temperatūrai obuoliai gali suledėti. Taip pat jiems patiks žemės, lazdyno ar graikiniai riešutai.
Itin danai galima pastebėti, kad žmonės paukščius lesina batonu. G. Petkus sako, kad tai nėra blogai, tačiau toks maistas neturėtų būti pagrindinis sparnuočių racione. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad paukščiams batonas tikrai netiks, jei yra senas ir supelijęs.
Jis sako, kad sparnuočiams galima pagaminti ir paukščių pyragą. Jį galima padaryti įvairų sparnuočiams tinkantį maistą sumaišius su pakeliu sviesto, kuris turi mažiau druskos, arba sviesto taukais. Tuomet visą masę reikia sudėti į pasirinktą indelį, į jį taip pat įdėti pagaliuką su virvele, už kurio tą pyragą kabinsite, ir užšaldyti. Tokį pyragą galima dėti į tinklelį, pro kurį paukščiai galėtų nesunkiai jį pasiekti.
G. Petkus pataria prieš beriant naują lesalą lesyklas ar kitas lesinimo vietas pavalyti, mat jei jose lankosi daug sparnuočių, jie gali ir kiek priteršti.
Viena svarbiausių lesinimo taisyklių – pastovumas. Jei nusprendėte maitinti laukinius paukščius, tai turėsite daryti visą žiemą. Miestuose paukščius lesina daugiau žmonių, todėl, jei vienoje vietoje jie neberastų lesalo, tikėtina, kad jo gautų kitur. Tačiau kaimiškose vietovėse sparnuočių lesinimą nutraukti būtų pavojinga, nes jie sunkiai rastų kitą lesinimo vietą ir gali žūti, sako ornitologas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį į vandens paukščius. Juos lesinti galima tik tada, kai užšąlą vandens telkinių pakrantės ir paukščiams tampa sunku pasiekti vandens augalus, kuriais jie minta.
