Globoja du individus
Lietuvoje laukinius gyvūnus auginti namuose draudžia įstatymai. Juos leidžiama laikyti tik jei jie negali grįžti į gamtą. Būtent taip nutiko ir vienam iš gamtininko šiuo metu globojamų šikšnosparnių – lūžęs kaulas blogai sugijo, todėl jis negali skraidyti.
Jo laikymui D. Makavičius yra gavęs specialų Aplinkos apsaugos agentūros išduodamą leidimą.
„Šikšnosparnis turi savo atskirą veterinarijos kliniką. Į gamtą paleisti negalime, todėl laikome namuose sudarę jam tinkamas sąlygas. Šikšnosparniai gali išgyventi iki 40 metų, taigi dar ilgai tikimės draugauti“, – pasakoja gamtininkas.
Kitas šikšnosparnis pas gamtininką laikinai, kol priaugs svorio ir vėl bus paleistas į laisvę.
„Pas mus pakliūna įvairių rūšių šikšnosparniai. Daugeliu atvejų jie būna išsekę. Mes žinom, koks jų svoris yra normalus, kad jie galėtų saugiai peržiemoti, todėl juos maitinam, kol jie tą svorį pasiekia ir paleidžiame. Tai reikia padaryti arčiausiai tos vietos, kur jie rasti ir kur žiemoja, nes ta vieta jiems tinkamiausia“, – aiškina jis.
Jis sako, kad vaizdo įraše matomi šikšnosparniai yra tos pačios rūšies.
„Mūsų senoji globotinė yra patelė. Kadangi šikšnosparnius paleidžiame, jiems vardų neduodam, tačiau šiai patelei, kuri liks mūsų globoje, vardą visgi davėme nuo angliško šikšnosparnių pavadinimo „bat“ šaukiame ją Bete. Ją pašaukus ji reaguoja, jaučia balso tembrą. Naujasis globotinis yra patinėlis ir ilgai pas mus neužsibus, priaugs svorio ir bus paleistas. Kai ateina žiemojimo laikas, mes šikšnosparnius pernešam į vėsesnę patalpą ir leidžiame peržiemoti“, – kalba D. Makavičius.
Jis pridūrė, kad šių gyvūnų patelės paprastai veda po vieną jauniklį per metus ir priima globoti visai kitos patelės palikuonį, jei šis liko našlaičiu.
Paklaustas, ar žmonės pamatę tokių vaizdo įrašų neužsimano šikšnosparnių auginti ir patys, gamtininkas sako, kad taip tikrai būna, mat požiūris į juos pasikeitė, kur kas mažiau jų bijoma, tačiau jis pabrėžė, kad laukinių gyvūnų auginti namuose negalima. Vis dėlto, sako jis, juos tikrai įmanoma prisikviesti į savo aplinką, pavyzdžiui, iškėlus specialų šikšnosparniams tinkamą inkilą, arba pasodinus naktimis žydinčių gėlių, traukiančių vabzdžius, kuriais jie minta.
„Daugiausiai šikšnosparniai nyksta dėl kertamų miškų, pastatų renovacijos, kai užsandarinamos angos, kuriose jie įsikuria. Taip pat jie neretai nukenčia nuo kačių, paukščių“, – priduria Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos vadovas.
Tyrinėja beveik 20 metų
Gamtininkas pasakoja, kad kai Lietuva ruošėsi stoti į Europos Sąjungą reikėjo pasirašyti įvairias direktyvas, tarp jų – ir šikšnosparnių apsaugos direktyvą. Tuomet šie gyvūnai ir pradėti tyrinėti plačiau, mat iki tol apie juos žinota nedaug, o 2005 m. Lietuvoje įkurta ir jų apsaugos draugija.
Šaltuoju metų laiku žmonės dažnai su šikšnosparniais susiduria akis į akį, mat keičiantis orams žiemos sąstingyje buvę gyvūnai išsibudina ir keliauja ieškoti naujų žiemojimo vietų, taip neretai patekdami į gyvenamuosius pastatus, laiptines, sandėliukus ar net pašto dėžutes.
„Dėl pagalbos laukiniams gyvūnams apskritai mūsų požiūris toks – jeigu gyvūnas nukentėjo dėl žmogaus kaltės, mes jam turime padėti, o jei nukentėjo dėl kito laukinio gyvūno, tada paliekame spręsti gamtai.
Kai žmonės kreipiasi dėl rastų šikšnosparnių, pirmiausiai stengiamės situaciją įvertinti per atstumą – dabar technologijos tai leidžia, žmonės gali nufilmuoti, nufotografuoti gyvūną. To pakanka nustatyti rūšį, suprasti, ar jis sužeistas, ar pakanka kūno svorio.
Mes tyrinėjame šikšnosparnius jau beveik 20 metų ir esame matę kone visas jų rūšis Lietuvoje. Kiekvienai rūšiai reikia specifinių sąlygų žiemoti, taip pat reikia kitokios priežiūros“, – pasakoja pašnekovas ir tikina, kad šiuo metu, kai keičiasi orai, iš gyventojų sulaukia ir po 10 skambučių kasdien su klausimais, ką daryti.
Jis sako, kad šikšnosparnius kaip ir kitus laukinius gyvūnus reikėtų imti su pirštinėmis, o to, kad jie šnypščia ir išsižioja bijoti nereikia – jie tiesiog taip gąsdina: „Daugelis šikšnosparnių tokie maži, kad telpa į degtukų dėžutę, taigi net fiziškai negalėtų įkąsti žmogui, tačiau yra kelios rūšys, kurios odą prakąsti vis dėlto sugebėtų.“
Vis dėlto kartais šikšnosparniai žūsta, tuomet, sako pašnekovas, jų kūnai atiduodami Kaune esančiam Tado Ivanausko zoologijos muziejui: „Muziejus apie šikšnosparnius turi nedaug medžiagos, todėl žuvę gyvūnai yra galimybė daugiau sužinoti apie jų rūšis.“
Manoma, kad Lietuvoje gyvena 14 rūšių šikšnosparnių. Jie minta vabzdžiais. Gamtininkas sako, kad šylant klimatui jų gali padaugėti.
Pranešti apie rastus šikšnosparnius ir pasiteirauti, kaip jiems suteikti geriausią pagalbą, gyventojai gali paskambinę Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijai telefonu +37062030707.
