Radinys nustebino
Rasa pasakoja, kad netikėtą radinį aptiko komposto krūvoje.
„Norėjau iš komposto krūvos, kur kompostuojamos žaliosios atliekos, pasikasti komposto. Pakabinus kastuvėliu dirvožemio pamačiau, kad jame yra kažkoks gyvis. Atidžiau pažiūrėjusi atpažinau gluodeną. Mūsų sodyba yra mišriame miške su brandžiomis pušimis. Nebe pirmą kartą matau įvairaus dydžio gluodenų, tačiau šitas mažylis buvo vienas. Tiesa, daugiau nekapsčiau. Kur radau, ten ir grąžinau“, – sako Rasa.
Herpetologas Gerardas Paškevičius patvirtino, kad vaizdo įraše matyti trapusis gluodenas. Anot jo, tai šių metų jauniklis.
„Šis gluodenas yra gimęs šiemet. Taip, pasakiau teisingai – gimęs, nes gluodenai yra gyvavedžiai, jie nededa kiaušinių, o veda gyvus jauniklius. Jie gimsta tarp rugpjūčio vidurio – rugpjūčio galo, kartais rugsėjo pradžioje. Tai priklauso nuo sąlygų: šilumos, drėgmės, kiek patelės būna įmitusios“, – kalba jis.
Įdomūs gyvūnai
Herpetologas sako, kad kai gimsta gluodeniukai, jie būna labai mažo dydžio, todėl ieško mažo grobio: „Pastebėkite, kad tuo pat metu apie rugpjūčio galą – rugsėjo pradžią yra daug mažų voriukų. Todėl ir tas laikas vadinamas Bobų vasara, nes bobai pagal mitologiją yra vorai. Taip pat gluodenai minta įvairiais šliužais, musytėm.“
G. Paškevičius primena, kad gluodenas yra driežas, o ne gyvatė, kaip gali pasirodyti. Anot jo, atskirti gyvatę nuo šio driežo nėra taip sunku: „Lietuvoje turime vienintelį blizgantį roplį. Jeigu kalbėtume apie tris gyvates, kurias turime – angį, lygiažvynį žaltį ir geltonskruostį žaltį – jie visi matiniai ir nežvilgantys. Gluodenai žvilga. Jie gali mirksėti, ko negali gyvatės, nes neturi akių vokų. Gluodenai galvos šonuose turi ausytes – klausomąsias landas. Jas turi visi driežai. Gyvatėms ši savybė nebūtinga."
Šie driežai vadinami trapiaisiais gluodenais ne veltui. Kaip ir kiti driežai jie gali numesti savo uodegą, kitaip tariant sutrupėti. Tai jiems padeda nukreipti plėšrūnų dėmesį ir pasprukti.
Dėl savo blizgesio lietuviai senovėje juos dar vadindavo varinėmis gyvatėmis ar varinukėmis.
Roplių žinovas sako, kad žmogui šie gyvūnai jokio pavojaus nekelia, tačiau paimti į rankas gali apipurkšti išmatomis.
Jų kaip ir kitų laukinių gyvūnų G. Paškevičius siūlo neliesti, nebent norima perkelti nuo kelio, mat labai daug šių driežų žūsta po automobilių ratais: „Daug jų žūsta ten, kur yra gilūs automobilių takai, nes jie negali užšliaužti ant stataus šlaito ir yra pasmerkti žūti po ratais. Kadangi jie neturi kojyčių, negali užsikabinti, juos sutraiško mašinos masiškai."
Specialistas sako, kad šis gluodenas dabar turi gerai pasimaitinti ir rugsėjo gale – lapkričio pradžioje suradęs tinkamą vietą įmigs iki pavasario.
