Į Italiją autobusu besirengiantis vykti architektas dabar kelionei ieško kokybiškų lietuviškų lašinukų prie juodos duonos, tačiau pastangos – bevaisės.
„Norint Lietuvoje ekologiškai maitintis, reikia įdėti nemažai pastangų. Tačiau ne visada tos pastangos būna sėkmingos. Kaune, Žaliakalnio turguje lašinių – kalnai, tačiau surasti kokybiškų beveik beįmanoma. Patikėkite, mano skrandis lašinukų kokybę atskiria neklysdamas. Pažįstami pardavėjai turguje patys sako – šiuo metu nėra kokybiškų lašinių, visa mėsa, pasak jų, atvežta iš Lenkijos, kur galvijai auginami žiauriai paspartintu greičiu, švirkščiant kažkokius preparatus. Tai kaip jie gali užsiauginti normalius lašinius“, -- stebėjosi kokybiškų lietuviškų lašinių nerandantis kaunietis.
Lietuvoje yra tik 279 ekologiškai auginamos kiaulės
DELFI pavyko surasti ekologiškai kiaules auginančius ūkininkus: juos žurnalistui nurodė ekologinės gamybos ūkius kontroliuojančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ specialistai.
Paaiškėjo, kad Lietuvoje tėra tik vienas sertifikuotas ekologinės gamybos ūkis. Jame auginamos 279 kiaulės.
Pasak ūkio šeimininkės Audronės Žilėnienės, ekologiškai užauginti kiaulę ir paruošti iš jos rūkytos mėsos produktus – tai kaip dramatiškas serialas.
„Viskas turi būti sertifikuota: ir pipirai, ir česnakai, ir žolelės, ir žemė, kur auginami kiaulėms skirti pašarai. Ekologiškus pipirus užsisakome iš užsienio, česnakus ir kai kurias žoleles jau pasirengėme auginti patys. Mūsų šeimoje – keturi vaikai, ir niekada nemaitinau jų chemikalais“, -- didžiuodamasi pabrėžė Raseinių rajone ūkininkaujanti moteris.
Didžiąją dalį produkcijos A.Žilėnienė parduoda Vilniuje. Prekiauja visi šeimos nariai. Vidutinė apdorotos ekologiškos mėsos kilogramo kaina – 28 litai.
„Žmonės nori ekologiškų produktų, bet nenori mokėti brangiau“, -- pastebėjo A.Žilėnienė.
Jos tvirtinumu, nors išskirtinių galvijų auginimas sunkus verslas, vis dėlto atsisakyti jo neketina. Tačiau neturi ir plėtros planų, nes, anot ūkininkės, stinga valstybės institucijų palaikymo.
Masteliai – mikroskopiniai
Įmonės „Ekoagra“ duomenimis, pagal ekologinius reikalavimus auginamų (ir sertifikuotų) gyvūnų skaičius Lietuvoje, galima sakyti, mikroskopinis: 755 ožkos, 488 arkliai, jau minėtos 279 kiaulės, 107 buliai, 215 triušių, 1510 paukščių, 13 tūkst. avių, 9 tūkst. 382 karvės.
Lietuvoje labai nedaug užauginama ekologiškų grūdinių kultūrų ir daržovių. Žemė, kurioje auginamos grūdinės kultūros ir daržovės, tesudaro 0, 33 procentus visų žemės naudmenų. Didžiąją dalį, apie 70 procentų, tos žemės skirta pašarinių javų pasėliams, ganykloms – 19,97 proc. ekologiški uogynai teužima 3,2 proc., sodai, – 0, 98 proc., vaistažolės – 0,64 proc.
„Lietuvoje auginti ekologiškus javus neapsimoka, nes ekologiniams ūkiams tinkančių trąšų tona kainuoja apie 2 tūkst. litų. Panaudojus tokias trąšas, pavyzdžiui, rugių būtų galima užauginti viena tona daugiau, bet tona rugių tekainuoja kelis šimtus litų. Taigi trešimas akivaizdžiai nuostolingas. Kad būtų pigiau, kai kurių ekologinių ūkių šeimininkai naudoja mėšlą“, -- pasakojo įmonės „Ekoagra“ kokybės vadovas Tomas Demikis.
Ekologiškos daržoves daugiausiai auginamos Biržų, Utenos kraštuose, kur vyrauja nederlingos žemės.
Brangią mėsą gabena į Graikiją
Didžioji dalis Lietuvoje užaugintos ekologiškos produkcijos išgabenama į užsienį, nes ten geriau išvystyta ekologiškų produktų perdirbimo pramonė, patrauklesnė mažmeninės prekybos rinka.
Viena iš nedaugelio įmonių pagal ekologinius reikalavimus Lietuvoje auginanti mėsinius galvijus – „Utenos mėsa“.
„Mūsų parduotuvėse buvo pasirodę šios įmonės jautienos išpjovos. Kilogramo kaina – 80 Lt. Lietuvos rinkai tai per brangu. Dabar, kiek žinau, paskerdę galvijus, ketvirčius šaldo ir siunčia į Graikiją“, – sakė T.Demikis.
Lietuvoje veikiantys ekologiniai ūkiai neseniai patyrė skaudų smūgį: importuotojai iš Vokietijos atskleidė, kad keturi ūkiai, tiekiantys lietuviškas ekologiškas grūdines kultūras, elgiasi nesąžiningai: naudoja ekologinėje augalininkystėje draudžiamus chemikalus. Tai sumenkino pasitikėjimą partneriais iš Lietuvos.
„Kai kurie ūkininkai reikalavo viešai paskelbti apgavikus, tačiau buvo nuspręsta nuo tokio žingsnio susilaikyti“, – DELFI sakė T. Demikis.
Siekiant ateityje išvengti tokių nemalonumų ir gėdos, prasidėjo sugriežtina lietuviškų ekologiškų produktų kontrolė, kuri atliekama Vokietijos laboratorijose. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti maždaug iki šių metų pabaigos.
Šalia greitkelių ganyklos
Lietuvoje galima pamatyti šalia judrių greitkelių besiganančias melžiamų karvių bandas.
Greitkelio kelkraščių vaikščiojančio ir karves prižiūrinčio Antano Gelbūdos pasiteitravau, kodėl atvarė bandą šalia autostrados.
„Už kelių šimtų metrų nuo čia yra ūkio fermos. Rudenį visada jaučiamas žolės trūkumas, į tvartus karvių dar varyti nesinori, todėl truputį gali paėsti žolės ir šalia autostrados“, - teigė A. Gelbūda.
LŽŪU bandomojo ūkio agronomas Henrikas Oertelis pabrėžė, kad ganyti karves šalia autostrados leidžia normatyvai.
Tai DELFI patvirtino ir „Ekoagros“ kokybės vadovas T.Demikis.
Ar pirktumėte pieną, kuris primelžtas iš šalia judraus greitkelio besiganančios bandos?
– Sunku pasakyti. Įprastiniam, neekologiniam ūkiui, leidžiama ganyti prie autostradų,o ekologiniams ūkiams yra numatyta 50 metrų apsaugos juosta. Tačiau Vokietijoje ir Norvegijoje ekologiniams ūkiams galima ganyti ir visai šalia autostrados. Taigi Lietuvoje reikalavimai gana griežti.
Ar galima teigti, kad ekologiškas pienas yra sveikesnis?
– Taip teigti negalima, tokios sąvokos apskritai nenaudojamos. Įvairiose šalyse tuo klausimu yra daryta daug tyrimų, rezultatai skirtingi. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad neekologiškas pienas veikia imunitetą, tačiau yra ir priešingų, moksliškai pagrįstų išvadų. Svarbiausia – vadovautis galiojančiomis normomis.
Pasiteiravome, ką apie pieno kokybę mano 20 melžiamų karvių ekologiniame ūkyje auginantis Juozas Kuliešius iš Ukmergės rajone esančio Vaistariškių viensėdžio.
„Nesu mokslininkas ir negaliu pasakyti, ar kenkia sveikatai šalia autostradų ganomų karvių pienas. Būtų gerai, jei tuo klausimu vyktų rimtos diskusijos“, – sakė 100 hektarų ūkį turintis vyras.
Ekologinių ūkių judėjimas Lietuvoje prasidėjo maždaug 1993 metais.
Ūkių skaičius ėmė augti 2006 metais, kai atsirado galimybės gauti išmokas iš ES. 2005 metais metais šalyje buvo 1 tūkst. 811 sertifikuotų ūkių, 2006 – 2 tūkst. 348, 2007 – 2 tūkst. 855. dabar jų yra 2 tūkst. 679.
T.Demikis prognozuoja, kad ateityje ekologiškų ūkių gali šiek tiek sumažėti, nes pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos“ reikalavimus ekologiniams ūkiams bus mažinamos kasmetinės kompensacinės išmokos.
