aA
Prieš mėnesį Klaipėdos rajone, Stirbių kaime, surengtos nelegalios motokrosininkų ir keturratininkų varžybos, kurių metu beatodairiškai išvažinėta miško paklotė ir lašišiniu laikomas upelis, kaip tik šių žuvų neršto metu, sulaukė visuomenės ir aplinkosaugininkų pasmerkimo. Tiesa, varžybos buvo reklamuojamos žiniasklaidoje, kadrais iš jų dalintasi internete, todėl kyla klausimas, kodėl atsakingos institucijos nepastebėjo neteisėtai vykstančio renginio.
Varžybos
Varžybos
© E.Paplauskio nuotr.

Tai buvo viešas gamtos niokojimas

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad esama situacija ir institucijų abejingumas – tiesiog stebinantis.

Ekologo teigimu, apie niokojamą miško paklotę ir upelį jis sulaukė pranešimo iš gyventojo, kuris teigė jau kreipęsis į aplinkosaugines institucijas, policiją, bet reakcijos nesulaukęs. E. Paplauskis sako matęs ir varžybų nuotraukų internete ir straipsnių apie jų eigą, reportažų per žinias, todėl jam kilo klausimas, ar renginio daromas poveikis aplinkai – toks menkas, kad atsakingos institucijos nereaguoja, ar tai tiesiog yra sabotažas.

„Man skambina žmonės iš nevilties, kad valstybės institucijos sabotuoja įstatymus ir neužkardo nelegalios veiklos. Jeigu valstybės institucijos veiktų, manęs šioje situacijoje nereikėtų. Bet šiuo atveju jos piktybiškai neveikė“, – tikina jis ir sako, kad žala buvo matyti akivaizdžiai.

„Nuvažiavęs į tą vietą pamačiau, kad situacija yra nejuokinga, suniokotas didelis plotas miško ir visa šita veikla buvo nufilmuota upelyje, kuriame, aš garantuoju, neršia šlakiai. Ir ten galėjo būti mažiausiai pusė šimto tūkstančių ikrų. Žala aiškiai buvo daroma įžūliai, atvirai. Buvo nesislepiant niokojama gamta, pažeidinėjami įstatymai demonstruojant absoliutų valstybės įstatymų ignoravimą. Tai buvo propaguojamas gamtos niokojimas.

Viskas nėra taip, kaip bandoma pateikti – didesnė dalis veiklos buvo vykdoma miške. Ir visiškai nesvarbu, ar jis yra privatus, ar ne, visiems miškams galioja tas pats įstatymas ir niekas neturi teisės niokoti net savo privataus miško. Ten ne vienoje vietoje suniokotas didelis miško paklotės plotas, tokios specifinės paupių buveinės, kuri teoriškai galėtų būti kada nors įtraukta į „Natura 2000“. Tokia veikla yra visiškai netoleruotina“, – piktinosi ekologas.

Anot jo, miško paklotė yra svarbiausia miško dalis: „Ji sudaro esminę ekosistemos dalį su milijardais mikroorganizmų, kurie perdirba visas nukritusias organines medžiagas, sugrąžina jas atgal, paverčia trąšą ir užsuka visą gamtinį procesą“, – tikina jis.

Problema – kur kas didesnė

E. Paplauskio teigimu, šis renginys nėra išskirtinis – motociklininkų ir keturračių vairuotojai dažnai sudarko miškus ir upelius, o atsakingos institucijos nesusitvarko: neteisėta veikla retai užkardoma, taip pat nėra tam parengtų specialių priemonių.

„Jei purvu užterštas transporto priemonės numeris, o vairuotojai bėga, policija nelabai juos sugaudo laukuose. Specialiosios priemonės, tokios kaip stabdymas su spygliuotom užtvarom ar stebėjimas su dronais, išaiškinimas, operatyvinė veikla, labai abejoju, kad yra vykdoma. Ir mūsų miškai ir upeliai žiauriai kenčia nuo endurininkų ir keturratininkų. Vietiniai gyventojai sako, kad policija iki keturratininkų nenuvažiuoja. Žinoma, jeigu atvažiuoja su autobusiuku jų gaudyti, tai jie tikrai tais keliais neprivažiuoja. Tai taip būti negali. Tai ne pirmas atvejis. Tauragės rajone tiesiog trasos yra daromos lašišiniais upeliais. Visi upeliai yra potencialios šlakių nerštavietės. Ir jei šlakiai padeda ikrus, užverčia šiek tiek smėliu, net su baidare galima suniokoti tą lizdą jei dugnu praeisi, o su keturračiais sutraiškomi tūkstančių tūkstančiai ikrelių. Nėra ką kalbėti apie lašišinių žuvų apsaugą, kai šitie barbarai taip niokoja Lietuvos gamtą, net neslėpdami, vidury dienos“, – kalba pašnekovas.

Jis sako, kad valstybės institucijos pažeidėjus gaudo reguliariais reidais, bet tokių būna vienas du per mėnesį, taigi kas papuola – tas. Kovoti su taisyklių nesilaikančiais motociklininkais ir keturračių vairuotojais, anot jo, reikia kitaip: išsiaiškinti, kur vyks pasivažinėjimai, ir toje vietoje iškart sulaikyti, taikyti baudas.

„Šita veikla daro labai didelę žalą gamtai ne vienoje vietoje. Buvo išvažinėtos pelkės, suniokotos aukštapelkės. Ta veikla kartojasi ne vieneri metai, ne vienoje vietoje ir mes per 10 metų, nuo to, kai viskas prasidėjo, nesugebėjome to išspręsti. Gargžduose, pavyzdžiui, net trasa įrengta, kur gali važinėti. Galbūt tokių trasų galima numatyti ir daugiau. Jeigu būtų užkardyta tokia veikla, atsirastų socialinis poreikis kažkur gamtoje taškytis, būtų atliekamos planavimo procedūros, įrengiama trasa, žmonės susimoka ir leidžia gamtai. Kaip eina jodinėti su arkliais, taip ir tokios vietos turi būti įrengtos ir čia yra daugiau vietos privačiam verslui, nei valstybei. Kol mažai šansų būti pagautam, niekas ir nesikeičia“, – kalba E. Paplauskis.

Anot jo, vienintelė priemonė, leisianti pažeidėjus sudrausminti yra transporto priemonės konfiskavimas už pažeidimus. E. Paplauskis tikina nekalbantis apie visus, kurie turi keturračius ir motociklus, o tik apie tuos, kurie darko miškus.

Įvyko be leidimo

Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė informavo, kad leidimas organizuoti renginį nebuvo išduotas dėl kelių priežasčių.

Pagal Lietuvos žemės įstatymą, žemės sklypų savininkai privalo žemę naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Anot jos, pateiktoje renginio schemoje buvo nurodyta, kad trasa ne kartą kerta sklype esantį vandens telkinį, o Lietuvos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia paviršinių vandens telkinių zonose važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis. Taigi leidimas tokio pobūdžio renginiui tokioje vietoje negalėjo būti išduotas ir jokios išimtys negalioja: mišku galima važiuoti tik suformuotais takais, o per upę – tik tiltu.

Renginį savivaldybė būtų leidusi organizuoti, jei žemės sklype, vadovaujantis teisės aktais, būtų įteisinta trasa, tačiau tam reikėtų keisti žemės naudojimo būdą. Sporto inžineriniai statiniai galimi visuomeninės paskirties teritorijose ir komercinės paskirties objektų teritorijose. Savivaldybės vicemerės teigimu, renginio organizatorius ne pirmą kartą negauna leidimo tokio pobūdžio renginio organizavimui.

Savivaldybė sako ir toliau planuojanti atsakingai vertinti prašymus organizuoti renginius. Jei renginiai bus vykdomi be leidimų, organizatorių veiksmus vertins atsakingos institucijos.

Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF) renginio dalyvių elgesį pasmerkė.

„Kaip LMSF atstovai, dedame visas pastangas, kad būtų detaliai išaiškintos priežastys, kodėl taip atsitiko. Taip pat norime pabrėžti, kad organizavimo sutartyje tarp organizatoriaus ir LMSF yra konkrečiai apibrėžtos šalių atsakomybės. LMSF gavusi patvirtintas išvadas iš aplinkos apsaugos institucijų dėl padarytos žalos ir nusižengimų, ketina kelti klausimą dėl sutarties nutraukimo su varžybų organizatoriumi ir ateityje nebebendrauti su šiuo organizatoriumi varžybų klausimais“, – teigė LMSF generalinė sekretorė Rusnė Jankūnaitė.

Anot jos, oficialių varžybų metu turi būti laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų. Tai yra apibrėžta federacijos reglamentuose bei sutartyje su organizatoriais. Federacija sako dirbanti ties varžybų dalyvių sąmoningumo kėlimu aplinkosaugos klausimais.

Trasa daryta ant senosios

Klaipėdos motociklų klubo „Kirai“ vadovas Marius Jakniūnas aiškino, kad sklypą renginio organizatorius Antanas Lučinskas įsigijo jau su įrengta keturračių trasa ir ten jau kelis kartus vyko panašios varžybos, apie kurias žinojo ir Vėžaičių seniūnija. Keturračių trasa irgi ėjo per tą patį upelį, tik per įrengtą tiltelį ir brastą. Kaip turi būti rengiama trasa tokio pobūdžio renginiams nusako varžybų reglamentas.

Naujoji trasa, anot motociklų klubo „Kirai“ vadovo, buvo padaryta išplėtus senąją. Pasinaudota senais keliukais bei ankščiau vykdomo miško kirtimo valksmomis, o purvynu miškas tapo dėl kelias dienas trukusio lietaus.

„Per upelį buvo padaryti keli nauji pravažiavimai, kur buvo sukloti rąstai ir šakos į upelio dugną, kad jo nepažeistų. Kai buvo įrenginėjama trasa spalio 10–13 d. upelyje buvo gal 10–15 cm vandens. Tik prieš pat varžybas pora parų labai daug lijo ir upelyje vandens lygis pakilo. Kaip vėliau paaiškėjo, vanduo pakilo nuo neaišku kieno savavališkai įrengto pravažiavimo per upelį (upelio žemupyje), dėl to upelis ir patvino. Prieš pat varžybas nuimta daug nepravažiuojamų vietų, kad varžybos galėtų įvykti. Visa trasa buvo aptverta STOP juosta, kaip to reikalauja varžybų reglamentas. Kažkuris iš dalyvių nutraukė STOP juostą ties upelio pravažiavimu ir varžybų dalyviai pradėjo važiuoti vis plačiau ir plačiau, dėl to ir išdraskė upelio vagą. Ten važiuoti nebuvo galima, nes ten nėjo trasa. Dalyviai negali kirsti šios STOP juostos. Jei kerta juostą ir išvažiuoja iš trasos, privalo grįžti pro tą pačią vietą, kur išvažiavo iš trasos“, – sako jis.

M. Jakniūno teigimu, sudarant trasas tokioms varžyboms stengiamasi jas padaryti kuo įvairesnes, įtraukti skirtingą gruntą, pakilimus, nusileidimus, o kartais padaromos dirbtinės kliūtys – sukraunami rąstai, malkos, akmenys. Jis sako, kad rengiant tokių varžybų trasas, atsižvelgiama į miško paklotę, vandens telkinių apsaugą, ir tai šiuo atveju buvo padaryta, nes trasa buvo aptverta miško riba, kitaip vadinama – valksma, kuri buvo padaryta anksčiau, kai mišką kirto ankstesnis jo savininkas.

Paliko pareigas

M. Jakniūnas sako, kad varžybų organizatoriui A. Lučinskui tai buvo 5 rengiamos motociklų varžybos, taip pat šiuo sportu jis užsiima jau 7 metus ir yra dalyvavęs per 50 varžybų įvairiose disciplinose, kurių metu neužkliūdavo nei aplinkosaugai nei aplinkiniams, o visos bėdos prasidėjo pernai, kai savivaldybė dėl tos pačios priežasties kaip ir šįkart nedavė leidimo organizuoti varžybų jo turimoje enduro trasoje Agluonėnuose.

„Tada leidimas buvo neišduotas, nes neva varžybos negali vykti žemės ūkio paskirties žemėje, nors Šilutės rajone jos vyko žemės ūkio paskirties žemėje. Ta pati Klaipėdos rajono savivaldybė Antanui leidimą davė jo organizuotuose varžybose šių metų pavasarį Kairių kaime, Klaipėdos rajone, vietinių vadinamam ,,poligone“. Leidimą davė neva dėl to, kad žemės paskirtis komercinė. Paskirties Antanas keisti negali, nes varžybos trunka tik vieną dieną metuose, o po to tame pačiame lauke jis ūkininkauja: aria, sėja, augina daugiametes žoles. Ši situacija žinoma LMSF ir daugumai kitu institucijų, bet niekas nesiryžta arba tiesiog nenori jos keisti“, – tikina Klaipėdos motociklų klubo „Kirai“ vadovas.

Varžybų organizatorius A. Lučinskas taip pat buvo ir renginio dalyvis. Jis sako, kad pamatęs, jog dalyviai važiuoja ne trasa, o upeliu, nuvyko pas vyr. teisėją ir varžybas nutraukė. Tai įvyko po maždaug valandos nuo jų pradžios. Jos tęsiamos nebebuvo, tačiau žala jau buvo padaryta.

„Pamačiau, kad trasa aptverta ne taip, kaip buvo iš pradžių. Kažkuris sportininkas nutraukė STOP juostą, o kai juostos nebėra endurininkai važiuoja, kur galima, niekas jų nestabdo. Aišku, ant sportininkų labai pykti negalima, kadangi visi kovojo dėl vietos, dėl kelių sekundžių. Kai pamačiau situaciją, nutraukiau savo važiavimą ir varžybas“, – pasakojo renginio organizatorius.

Jis sako apgailestaujantis, kad tokia situacija apskritai įvyko ir visuomenėje vėl kilo neapykantos banga šio sporto mėgėjams: „Tai, kas įvyko nedovanotina, bet tikrai nėra taip, kad visi sportininkai nesilaiko taisyklių. Aš pats esu enduro komisijoje, nors nežinau, kiek ilgai joje būsiu, gal irgi pasitrauksiu, nes nepavyksta rasti bendro susitarimo su aplinkosauga. Aš norėjau padaryti bent jau vieną trasą Lietuvoje, kur galėtų visi keturratininkai išsidūkti, lenktyniauti. Ten nėra ichtiologinio draustinio, tą aš pirmiausia pasižiūrėjau, trasa jau prieš tai buvo naudojama. Mano vienintelė klaida, ko nepasižiūrėjau kadastrinėje pažymoje, kad ten yra vandens apsaugos zona. Jeigu būčiau įrengęs tiltukus, nes buvau sudėjęs rastus į upelio dugną, nebūtų įvykę viskas taip, kaip įvyko.“

Jis sako, kad norisi susitarimo su aplinkosaugos institucijomis, tačiau šiame sporte yra daug niuansų, varžybų trasa nuolat kinta, iš to kyla daug keblumų su tokių renginių derinimu, poveikio aplinkai vertinimu, kurį atlikti ne tik kainuoja, bet ir ilgai užtrunka, o bent šiek tiek pakeitus trasą tenka daryti iš naujo.

Renginio organizatorius teigia, kad trūksta susikalbėjimo ir aiškaus, visiems priimtino šio sporto reglamentavimo.

Po šio incidento A. Lučinskas parašė prašymą atleisti jį iš renginių organizatoriaus pareigų motoklube „Kirai“.

Teks atlyginti žalą gamtai

Reaguodama į incidentą, Aplinkos ministerija išleistame pranešime spaudai priminė, kad visomis motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti paviršinių vandens telkinių, taip pat ir esančių privačioje žemėje, apsauginėmis juostomis, dugnu.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pranešime sakė, kad organizatorių požiūris į gamtosaugą ir į kitų panašių renginių organizatorių reputaciją buvo paviršutiniškas, o važinėjimą upės, kuri yra šalia ichtiologinio draustinio, vaga ją bjaurojant ir teršiant pavadino cinizmo viršūne.

Marius Čepulis
Marius Čepulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jo, jei renginys suderintas su atitinkamomis institucijomis, nedaro neigiamo poveikio aplinkai (nevažinėjama upeliais, pelkėmis, nepažeidžiama paklotė), vėliau trasos sutvarkomos, nėra jokių kliūčių jam įvykti, tačiau šis buvo nelegalus.

Paklaustas, ar tokio masto viešos ir žiniasklaidoje išreklamuotos varžybos neturėjo sulaukti didesnio aplinkosaugininkų dėmesio dar iki įvykstant ar jų metu, aplinkos ministro patarėjas sakė, kad varžybos neturėjo vykti, nes nebuvo išduotas leidimas, o kadangi vykti neturėjo, tai ir sukontroliuoti galimybių nebuvo. Anot jo, niekam net nebūtų į galvą šovę, kad jei varžybos vyksta privačioje žemėje, bus važinėjamasi upės vaga.

Jis teigia, kad šioje situacijoje labiausiai susiimti turėtų šio sporto rūšies organizacijos.

„Joms turi rūpėti jų prestižas. Yra klubų, kurie viską nuosekliai derina ir laikosi reikalavimų, bet štai išlenda tokie, kurie meta didžiulę dėmę šio sporto puoselėtojams. Čia ne tik kontrolės, bet ir švietimo problema. Vairuotojai nežino, kad negalima važinėti upelių ir upių vagomis. Ir šis atvejis parodė, kad jie nesupranta, kas čia blogo“, – teigė jis.

Už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę skiriama bauda gali siekti iki 300 eurų. Jei neteisėta veikla vykdoma vandens telkiniuose, pažeidėjui gresia bauda iki 560 eurų. Už pakartotiną pažeidimą – iki 1,2 tūkst. eurų. Taip pat skaičiuojama ir gamtai padaryta žala.

Papildyta

Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad jo pareigūnai reguliariai organizuoja reidus kartu su Lietuvos policija. Aplinkosaugininkai atlieka nacionalinius tikslinius reidus, kaip šiais metais balandžio 17 d. visoje Lietuvoje vykdyta „Keturračių kontrolė“. Taip pat vyksta regioniniai reidai.

Per šią akciją buvo taikomos prevencinės ir kitos tikslinės priemonės siekiant užkardyti keturračių ir krosinių motociklų vairuotojų vykdomus Kelių eismo taisyklių ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Departamentas sako, kad jo pareigūnai atlieka prevencinius reidus, kai reidų metu važiuojama tikrinti teritorijas pagal turimą informaciją, kur galimai vyksta neteisėti pasivažinėjimai, taip pat reaguoja į gyventojų pranešimus ir vyksta į galimas pažeidimo vietas visą parą. Taigi tokie tikrinimai atliekami visus metus.

Departamento ekipažai tikrina teritorijas visoje Lietuvoje: miškuose, kraštovaizdžio draustiniuose, pažintiniuose takuose ar kitose saugomose teritorijose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad važiavimo keturračiais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės.

2021 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko 46 tikslinius motociklininkų ir keturratininkų reidus Lietuvoje. Buvo nustatyti 8 aplinkosauginiai pažeidimai be žalos gamtai, taip pat yra vykdomas tyrimas Klaipėdos valdyboje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
4.3793

Aplinkosaugininkai primena: laukinių gyvūnų ir paukščių maitinti dar nereikia

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį: šiuo metu dar nėra labai didelės...

Fotografės kadruose – neįtikėtina Lietuvos gamta: vaizdai gniaužia kvapą (18)

Išvysti laisvai gamtoje gyvenančius laukinius gyvūnus – tikra retenybė, o kai kurie iš jų...

Gyventojų įrengtos lesyklėlės jau sulaukė pirmųjų svečių: o kas užsuka pas jus? (19)

Prasidėjus šalčiams daugelis savo lesyklėlėse jau sulaukė pirmųjų lankytojų. Socialiniuose...

Balta žiema pradžiugino ne tik žmones: pagundai padūkti sniege neatsispyrė ir vilkai (12)

Pagaliau galime pasakyti, kad sulaukėme tikros baltos žiemos. Paspaudus šaltukui iškrito pirmas...

Paaiškino nepaprastą žiemos fenomeną: kodėl šiuo metu stoja tokia ramybė? (2)

Daugeliui žmonių žiema asocijuojasi su nepaprasta ramybe ir tyla, tarsi visi garsai būtų kiek...

Top naujienos

Naujausias pasiūlymas: nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų (17)

Nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų.

Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą teismui nepavyksta priimti sprendimo (39)

Kai tik 2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas , buvo uždarytos ir...

NT pardavėjai ėmė diktuoti savo žaidimo taisykles: perkantys būstą su paskola – nepageidaujami (260)

Šiuos metus NT vystytojai ir butų pardavėjai antrinėje rinkoje baigia gana sėkmingai: nepaisant...

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron (17)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 2040 naujų koronaviruso atvejų, mirė dar 14 žmonių papildyta

Praėjusią parą nustatyta 2040 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį...

Spahija liaupsina „Baskonia“ lietuvius, bet už nugaros laiko botagą: tikiuosi didesnio progreso

Nevenas Spahija kamuojasi panašiai kaip dar neseniai vargo Jure Zdovcas . Lapkričio viduryje...

Žiema parodys savo nagus: klimatologas paaiškino, kokias klimato kaitos pasekmes pajusime (104)

Dar lapkričio antroje pusėje pasirodęs sniegas artimiausiu metu niekur nežada trauktis, o...

VSAT praneša apie dar vieną žmonių gabentoją: ir vėl įkliuvo ne Lietuvos pilietis (1)

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, iš Baltarusijos į Lietuvą...

Merkel pageidavimas per atsisveikinimo paradą nustebino politikos apžvalgininkus (20)

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai...

Draudikė papasakojo apie baisiausią kelią: mirčių nėra, tai ir netvarko, bet tikrąją padėtį matome mes

Kelių , kurie stebina visos Lietuvos vairuotojus, šalyje netrūksta. Vienas tokių – Jūrės...