Vaikystės tvenkinys
E. Dambrauskas žvejojo gerai pažįstamame vandens telkinyje. Užkietėjęs žvejys nenori viešai įvardinti telkinio, nes, kaip jis pats įsitikinęs, po tokių paviešinimų žvejai tiesiog užgrius tvenkinį.
„Žvejojau sau gerai pažįstamame telkinyje Kėdainių rajone, prie kurio praleidau labai daug laiko vaikystėje. Galima teigti, jog esu prie jo užaugęs, nes vaikystėje žvejodavau jame, tik ne tokio kalibro žuvį“, – juokiasi žvejys.
Žvejys pasakojo, kad didžiulė žuvis jam užkibo ryte, o kovoti su ja buvo išties sunku. Bet šį kartą žvejys išplėšė pergalę.
„Žūklės sesija buvo gan trumpa lyginant su kitomis mano žūklėmis. Iš vakaro susidėjau daiktus ir išvykau. Jokios paslapties – masalui naudojau visiems gerai žinomą baltyminį kukulį, kitaip vadinamą boilį. Naktis praėjo ramiai, jokio kibimo, ar kažkokio kito žuvies signalo.
Rytą pradėjo griaudėti, taip pat stipriai lyti, oras buvo niūrus, bet man asmeniškai rytą praskaidrino kibimo indikatoriaus garsas, kuris signalizuoja kibimą“, – apie lemtingą žvejybą pasakojo E. Dambrauskas.
Milžiniškas laimikis
Kovą su didžiule žuvimi šį kartą laimėjo žvejys. Tačiau žuvis neatsidūrė keptuvėje – pabučiuota žvejo ji grįžo į vandens telkinį.
„Išgirdęs signalizatorių, pribėgau ir stvėriau meškerę. Puikiai prisimenu, kokį pirmą šio karpio smūgį teko atlaikyti laikant meškerę.
Nieko nelaukęs skambinau dėdei, laikant vienoje rankoje meškerę ir kovojant su šiuo užkibusiu monstru. Žinojau, kad čia bus sudėtinga kova su šiuo stipruoliu karpiu. Giminaitis skubiai atvyko ir sėkmingai padėjo ištraukti žuvį. Pasvėrus žuvį paaiškėjo, kad tai 15 kilogramų ir 100 gramų sveriantis karpis.
Karpis gyvena toliau. Kaip ir visos mano sugautos žuvys, taip ir šis iškeliavo atgal į ten, kur pagautas, kitaip ir būti negali“, – šypsojosi kėdainietis žvejys E. Dambrauskas, dar žinomas kaip Pelkių berniukas.
