aA
Jau žinoma, kad dėl klimato kaitos kyla pasaulio vandenynų temperatūra, tačiau mokslininkai sako, kad tai dar ne viskas. Šylant vandenynams dėl deguonies trūkumo juose gyvenančios žuvys gali nebeišaugti iki įprasto dydžio.
San Diego pakrantė, kurioje plaukioja ančiuvių guotas
San Diego pakrantė, kurioje plaukioja ančiuvių guotas
© Stopkadras / Youtube

Šiltesni vandenynai turi mažiau deguonies, o kuo žuvis didesnė, tuo daugiau jo jai reikia. Taigi šylant klimatui ir dėl to šiltėjant vandenynams, šios gali augti mažesnės. Mokslininkai sako, kad tai gali tapti rimta žvejybos verslo ir žmonių išmaitinimo problema, praneša „Ecowatch“.

Tarptautinių tyrėjų komanda, vadovaujama Renato Salvatteci iš Kylio Christian-Albrecht universiteto (Vokietija) Vandenynų ir visuomenės centro, išanalizavo vandenyno dugno nuosėdų pavyzdžius iš paskutinio tarpledyninio laikotarpio, kai planetos temperatūra buvo maždaug dviem laipsniais Celsijaus šiltesnė nei dabar ir buvo mažiau deguonies.

Žvejyba
Žvejyba
© AP / Scanpix

Tirtų nuosėdų pavyzdžiai 2008 m. buvo surinkti tyrimų laivu iš Humboldto srovės, esančios prie Peru krantų. Komandos darbas „Mažesnės žuvų rūšys šiltoje ir deguonies stokojančioje Humboldto srovės sistemoje“ buvo paskelbtas žurnale „Science“.

„Yra daugybė įrodymų, kad šylantys vandenynai, kuriuose yra mažiau deguonies, paskatins pasaulio žuvų mažėjimą. Tačiau tai pirmasis tyrimas su empiriniais įrodymais, rodančiais mažesnes žuvis paskutiniame tarpledynmetyje, šiltesniu nei šiandien laikotarpiu“, – „Mongabay“ sakė R. Salvatteci.

Tyrėjai išsiaiškino, kad nors naujesnėse nuosėdose vyrauja ančiuvių kaulai, šiltuoju tarpledyniniu laikotarpiu apie 60 proc. kaulų buvo mažesnių rūšių, įskaitant žuvis, kurios buvo maždaug perpus mažesnės už ančiuvius, pranešė „Science“.

Manoma, kad tokios mažos žuvys galėjo geriau išgyventi vandenyje, kuriame buvo mažiau deguonies, nes jų žiaunų paviršiai buvo didesni, palyginti su jų kūno dydžiu. Kitos mažesnės rūšys buvo tos, kurios paprastai randamos gilesniuose vandenyse.

Vandenynas
Vandenynas
© Corbis / Scanpix

R. Salvatteci ir kiti tyrėjai teigė, kad vandenyno sąlygos ir žuvų bendruomenės Peru vandenyse artėja prie paskutiniojo tarpledyninio laikotarpio, o tai gali reikšti grėsmę pasaulio žuvų atsargoms. „Be to, kad šiltesni vandenys kelia grėsmę didesnėms žuvų rūšims, pramoninė žvejyba sukuria papildomą spaudimą“, – sakė tyrimo bendraautorius ir Prancūzijos nacionalinio darnaus vystymosi tyrimų instituto mokslininkas Arnaud Bertrandas.

„Papildomas žvejybos spaudimas taip pat gali turėti įtakos žuvų dydžiui ir bendruomenėms, todėl sunku pasakyti, kas tiksliai nulemia jų dydį“, – sakė A. Bertrandas. Vis tik jis patikslino, kad tarpledyniniu periodu tokio žvejybos spaudimo nebuvo.

„Oceana“ duomenimis, Peru ančiuvių pramonė 1971 m. sugavo didžiausią metinį laimikį – daugiau nei 13 mln. tonų. Nors žvejyba išlieka viena aktyviausių pasaulyje, nuo to laiko sugavimai sumažėjo ir kasmet vidutiniškai siekia nuo keturių iki aštuonių mln. tonų.

„Niekas nežino, kada pasieksime lūžio tašką, bet ančiuvių auginimo pikas Peru jau praėjo. Galbūt bus metų, kai vandenyne bus didžiulių ančiuvių, bet tendencija yra tokia, kad ančiuvių prie Peru biomasė mažėja dėl atšilimo ir deguonies mažėjimo. Bet mes nežinome, kada tai įvyks“, – sakė R. Salvatteci.

Mokslininkai svarsto, kad šylantis klimatas pakeis ekologines bendruomenes vandenynuose ir tai stipriai paveiks besivystančias šalis, kurios yra priklausomos nuo smulkios žvejybos. Galbūt mažesnės žuvys vandenynuose ir bus labiau prisitaikiusios išlikti, tačiau būgštaujama, kad jos bus per menkos pamaitinti žmoniją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.3333

Vienoje gražiausių ir labiausiai lankomų Lietuvos vietų naikins invazinius augalus: žada panaudoti chemiją (2)

Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) šią vasarą už Europos Sąjungos struktūrinių...

Išrinkta 2022 m. buveinė – karbonatinių smėlynų pievos

Lietuvoje kasmet tradiciškai renkamas dešimtukas rūšių (organizmų), į kuriuos gamtosaugininkai...

Stintų laimikiai žvejų nedžiugina, todėl ir parduoti pigiai nežada: pasakė, kada šių žuvų būna daugiausiai (35)

Žiemos be stintų neįsivaizduoja nei žvejai, nei šias žuvis pamėgę gyventojai, kasmet su...

Iš žiemos miego ėmė busti varlės: specialistas sako, kad jau gali būti ir angių (9)

Sunku patikėti, tačiau žiemos sąstingyje buvę gyvūnai ėmė busti sausio viduryje. Šiaulių...

Klaipėdietė nepatikėjo savo akimis: danguje išvydo reiškinį, pastebimą net kitose planetose (20)

Antradienį popiet Klaipėdos rajone Orinta užfiksavo neįprastą reiškinį – debesys plaukė...

Top naujienos

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Būsimos Skvernelio partijos pavadinimą galėjo lemti netikėta aplinkybė (15)

Sausio pabaigoje naujos partijos steigimą planuojantis Saulius Skvernelis su bendražygiais...

D+Kalbino Greta Klimkaitė, parengė Laura Tarandaitė

Kol valdžia diskutuoja, verslas skęsta: valdantieji jau susikirto dėl mokesčių pakeitimų (5)

Dėl konflikto su Kinija nukentėjęs Lietuvos verslas laukia valdžios mesto gelbėjimosi rato:...

Pasipylė skundai dėl šauktinių – paskola bankui ir vadovaujančios pareigos ne priežastis atidėti tarnybą (51)

Pasipylė skundai dėl šauktinių. Įmonės skundžiasi, kad Lietuvoje trūkstant darbuotojų, į...

Šildymo kainoms tuštinant pinigines, siūlo pigesnę alternatyvą (30)

Lietuvius šiurpinant šildymo kainoms pats laikas pagalvoti apie pokytį, kuris padėtų sutaupyti ir...

Žaibiškas skandalisto Rodmano iškilimas: nuo nerangaus pastumdėlio iki pasaulinės šlovės

Seniai, kol dar nebuvo tapęs popkultūros simboliu, nesusitikinėjo su Madonna ar nebuvo...

Kuria unikalų planą: senstelėjusius automobilius atnaujins ir grąžins į rinką, kad būtų naudojami kuo ilgiau

Burnastone, kur gaminami „ Toyota Corolla “ hečbekai ir universalai, siekiama dar labiau...

Violeta Repčenkaitė apie kritiką jai: ko ji gali mokyti kitas, pati triskart išsiskyrusi (4)

Maltoje jau nieko nebestebina vaizdas, kai būrelis moterų įspūdingiausiose salos vietose pasitinka...

Jonas Nainys nusirėžė kurį laiką puoselėtus ilgus plaukus: fanai lepina komplimentais, giria atjaunėjus (3)

Didžėjus, muzikos prodiuseris Jonas Nainys -Jovani atsisveikino su pamėgtu įvaizdžiu. Sėdęs į...

Šiaulių regione stabdomas šiukšlių rūšiavimas (14)

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojanti bendrovė „NEG Recycling“ nuo šeštadienio...

Da Vinci metodas: kaip užprogramuoti save sėkmei (6)

Esame įpratę, kad atlygio sulaukia tik tie, kurie sunkiai dirba, visą dėmesį skirdami savo...