Siekė stabdyti kenkėjų plitimą
Akcijos metu Aplinkos apsaugos departamento Miškų departamento skyriai tikrino įmones ir privačius asmenis, vykdančius medienos perdirbimo ir pardavimo veiklą.
„Atlikdami patikrinimus tikrinome, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys medienos apdirbimu, laikosi miško sanitarinių taisyklių reikalavimų, medienos laikymo sąlygų, ar teisingai pildomi medienos įsigijimo dokumentai ir vykdoma medienos apskaita. Taip pat buvo vykdoma aktyvi miškų sanitarinės būklės kontrolė“, – teigia Miškų kontrolės departamento l. e. p. vadovas Tadeuš Ablačinskij.
Pasak aplinkosaugininko svarbiausias šių patikrinimų tikslas užkristi kelią pavojingų kenkėjų išplitimui, nes jei kenkėjų skaičius stipriai išaugtų, šalies spygliuočių miškams grėstų pavojus išnykti.
„Per patikrinimus fiksavome ne tik pavojingų medienos kenkėjų židinius, bet ir kitus pažeidimus. Akcijos metu nustatyta atliekų miško žemėje ir kirtimų taisyklių pažeidimų. Taip pat šiuo metu vykdomi 86 tyrimai dėl nustatytų trūkumų miškuose, pvz., dėl medžių užpultų kenkėjų arba miške rastų atliekų. Pažeidėjai ir miško savininkai raštiškai įpareigoti dėl trūkumų pašalinimo“, – pabrėžia T. Ablačinskij.
Tikrino, kaip laikosi taisyklių
Per akciją Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai organizavo 12 tikslinių išvykų ir patikrino 34 medienos perdirbimo įmones, dviejuose nustatyti apvaliosios medienos apskaitos tvarkos pažeidimai, įmonėse priimta apdirbimui mediena nebuvo apskaitoma apvaliosios medienos priėmimo ir apskaitos žurnaluose. Įmonės savininkams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paskirtos administracinės nuobaudos.
78 privačiuose miško sklypuose aplinkosaugininkai patikrino miško sanitarinių apsaugos taisyklių laikymąsi vykdant kirtimus, laikant medieną laikinuose sandėliuose ir įvertino spygliuočių medynų sanitarinę būklę.
Devyniems miško savininkams dėl blogos miško sanitarinės būklės, dėl laiku neatliktų miško sanitarinių kirtimų, surašyti administracinio nusižengimo protokolai, skirtos baudos arba duoti įspėjimai. Klaipėdos miškų kontrolės pareigūnai pradėjo 7 administracinio nusižengimo teisenas dėl miško sanitarinių apsaugos taisyklių pažeidimų, kai medžiai užpulti kenkėjų, turinčių galimybę laisvai plisti. Taip pat vykdoma 19 tyrimų dėl nustatytų trūkumų miškuose.
Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūnai per akciją organizavo 18 tikslinių išvykų, patikrino 180 objektų, šiuo metu vykdo 16 tyrimų dėl nustatytų trūkumų miškuose.
Varėnos rajone aplinkosaugininkai vykdydami akciją pastebėjo, kad miško plotas pakenktas viršūninio žievėgraužio. Už tai miško savininkui buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl medienos kenkėjų židinio likvidavimo išvežant kirtimo atliekas iš kirtavietės.
„Viršūninis žievėgraužis itin pavojingas pušynams, apsigyvena po plona pušų žieve stiebų viršūnėse. Šio kenkėjo apnikti medžiai pirmiausia pakeičia viršutinės lajos dalies spyglių spalvą, tampa šviesiai žali, gelsvi, rausvai rudi, vėliau spygliai džiūsta, ruduoja ir galiausiai nubyra. Taip pat žievėgraužiai platina medieną dažantį grybelį, kuris užblokuoja sakų išsiskyrimą prie vabzdžių takų ir kenkėjas gali laisvai plisti. Paveiktos gausesnio kenkėjų kiekio pušys po truputį sudžiūva“, – pasakoja T. Ablačinskij.
Lazdijų rajone Kauno aplinkosaugininkams patikrinus dvi medienos apdirbimo įmones, spygliuočių rąstų rietuvėse aptikta žievėgraužio tipografo užpultų medžių.
Kadangi į sandėlius ir lentpjūves, medienos perdirbimo ir kitas įmones, esančias arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra 20 proc. ir daugiau, pakraščio, nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama priimti ir laikyti medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultą nenužievintą medieną, dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimo įmonių atsakingi darbuotojai patraukti administracinėn atsakomybėn.
„Žievėgraužis tipografas dažniausiai pažeidžia vidutinio amžiaus ir vyresnes eglės. Pirmiausia apninka išverstas, nulaužtas, stipriai pažeistas egles, esant gausiai populiacijai sėkmingai nudžiovina ir žalius medžius. Todėl miškų savininkams itin svarbu laikytis sanitarinių miško taisyklių“, – sako aplinkosaugininkas.
Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai vykdydami akciją atliko 10 tikslinių išvykų, patikrino 18 objektų iš jų – aštuonias medienos apdirbimą vykdančias įmones ir surašė 4 Administracinių nusižengimų protokolus dėl sanitarinių miško taisyklių pažeidimų. Šiuo metu vykdomi 7 tyrimai dėl nustatytų trūkumų miškuose.
Per patikrinimus buvo nustatyti du pažeidimai Anykščių įmonėje. Medienos apdirbimą įmonė vykdė nevesdama veiklos žurnalo, taip pažeidė miško sanitarines taisykles, medienoje buvo aptikta pavojingų kenkėjų. Už tai atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.
Taip aplinkosaugininkai nustatė 3 pažeidimus Rokiškio rajono įmonėse – jos nesilaikė Miško sanitarinės apsaugos taisyklių. Medienos įmonėse buvo rasta užkrėstos kenkėjais medienos. Už tai visoms įmonėms surašyti administracinio nusižengimo protokolai.
Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai atliko 20 tikslinių išvykų, patikrino 134 objektus ir surašė 4 privalomuosius nurodymus. Šiuo metu vykdomi 44 tyrimai dėl nustatytų trūkumų miškuose.
Miško savininkams, kurių miškuose buvo nustatyti medžių liemenų kenkėjų pažeistų medžių, buvo išsiųsti informaciniai pranešimai dėl prievolės atlikti sanitarinius miško kirtimus ir sustabdyti kenkėjų plitimą. Taip pat už nesilaikymą miško sanitarinės būklės taisyklių vienam miško savininkui duotas privalomasis nurodymas.
Vilniaus apskrityje vykdydami sanitarinę miško būklės kontrolę aplinkosaugininkai tikrino kirtavietes, ar nėra paliktų storesnės medienos kirtimo atliekų, nei numatyta Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse.
Per patikrinimus kirtavietėse buvo nustatyti 2 atvejai, kai atlikus miško kirtimo darbus medienos sandėlyje buvo sukrauta medžių liemenų kenkėjų pažeista mediena.
Taip pat Vilniaus apskrityje esančiose dviejose įmonėse nustatyta atvejų, kai buvo laikoma nenužievinta mediena, užpulta medžių liemenų pavojingų kenkėjų. Už šiuos pažeidimus įmonėms surašyti 2 administracinių nusižengimų protokolai.
Gresia baudos
Miškų departamento specialistai primena miško savininkams, valdytojams, naudotojams ir medienos perdirbėjams, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.
Už miško sanitarinių taisyklių pažeidimus Administracinių nusižengimų kodeksas numatyto įspėjimą arba baudą asmenims iki 30 eurų ir juridiniams asmenims iki 60 eurų.
Jei nustatomas miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, kai buvo padaryta žala aplinkai, asmeniui gresia bauda iki 60 eurų ir juridiniams asmenims iki 90 eurų. Pakartotinai padarius pažeidimą numatoma bauda iki 560 eurų asmeniui ir iki 1200 eurų juridiniams asmenims.
Įsitvirtinus 2021 m. liepos 1 d. pokyčiams, Aplinkos apsaugos departamente buvo įkurtas Miškų departamentas, kurio skyriuose visoje šalyje dirba 40 aplinkosaugininkų, atsakingų už miškų kontrolės vykdymą.
