aA
Daugeliui žmonių šikšnosparniai menkai pažįstami, todėl apie šiuos vienintelius skraidančius žinduolius prikuriama daug nebūtų istorijų. Ir tai nieko stebėtino, nes dėl savitos gyvensenos ir mažai pastebimo gyvenimo būdo šikšnosparniai iki šiol vis dar yra vieni mažiausiai ištirtų gyvūnų. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai stebi retų rūšių kūdrinius pelėausius ir europinius plačiaausius, kad galėtų apsaugoti jų buveines.
Šikšnosparniai
Šikšnosparniai
© DELFI montažas

Minta tik vabzdžiais

Lietuvoje iš viso gyvena 14 rūšių šikšnosparniai, nors pasaulyje jie sudaro net penktadalį visų žinduolių rūšių.

Šikšnosparnių būrį sudaro du pobūriai: vaisėdžių, arba didieji šikšnosparni, paplitę Afrikoje, Pietų Azijoje ir Australijoje, bei vabzdžiaėdžiai, arba mažieji šikšnosparniai, gyvenantys abiejų Žemės pusrutulių miškų zonoje. Lietuvoje aptinkami tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai.

Šikšnosparniai gyvena 25 metus ir ilgiau, jie gali būti įvairaus dydžio – nuo 5 g iki kelių kilogramų, tokių atstumas tarp sparnų galų – iki 2 metrų, tačiau Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai yra nedideli, sveria kelis, keliolika ar vos keliasdešimt gramų.

Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai minta tik vabzdžiais, o vengdami žiemos bado, kai kurie migruoja į šiltesnius kraštus, kiti, kurie lieka žiemoti, nesimaitindami visą šaltąjį metų laikotarpį praleidžia slėptuvėse. Poruojasi šikšnosparniai vasaros pabaigoje ar rudenį, tačiau nauja gyvybė patelės gimdoje užsimezga tik po žiemojimo, kitų metų pavasarį.

Europinis plačiaausis Mindaugo Kirstuko nuotr.
Europinis plačiaausis Mindaugo Kirstuko nuotr.

Nėštumas trunka nuo 6 iki 9 savaičių. Dažniausiai kasmet vasaros pradžioje patelė atveda vieną, labai retai du jauniklius. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ar buvus nesėkmingam žiemojimui jauniklių nesusilaukia. Motinos pienu jauniklis minta 4–5 savaites.

Tobuliausia klausa

Nors daugelis šikšnosparnius tapatina su skraidančiomis pelėmis, iš tikrųjų jie yra daug artimesni primatams, t. y. ir žmonėms, negu graužikams. Šikšnosparnių sparnai sudaryti iš elastingos odos, ištemptos tarp stipriai pailgėjusių priekinių galūnių pirštų, kūno šonų, užpakalinių galūnių ir uodegos. Todėl jie vadinami šikšnosparniais – šikšna, t. y. oda ir sparnai. Užpakalinių galūnių pirštai turi aštrius, riestus nagus, padedančius judėti ir tvirtai kyboti.

Akys gerai išsivysčiusios, puikiai mato net naktį. Šikšnosparnių klausa – ko gero tobuliausia žinduolių pasaulyje, nes dauguma šikšnosparnių rūšių tamsoje orientuojasi bei susiranda maisto tik klausos dėka. Gerai girdi pačius įvairiausius garsus: tiek mums – žmonėms – girdimus, tiek ir mūsų ausims visiškai negirdimus labai dažnai pasikartojančius ultragarsus. Iš šikšnosparnio plaučių iškvepiamas oras suvirpina balso stygas, kurios virpėdamos sukuria ultragarsus.

Paskleistus ir aidu sugrįžusius ultragarsus analizuoja santykinai didelės galvos smegenys, sukurdamos aplinkos „garsinį vaizdą“. Laikas, kurio prireikė ultragarsui sugrįžti aidu į ausis, informuoja žvėrelį apie atstumą iki daiktų, į kuriuos ultragarsas atsimušė, o pagal ultragarso aido pobūdį sužinoma apie objektą.

vėlyvasis šikšnys  Mindaugo Kirstuko nuotr.
vėlyvasis šikšnys Mindaugo Kirstuko nuotr.

Unikalus šikšnosparnių sugebėjimas tobulai suvokti aplinką ir aptikti skrendantį vabzdį sugrįžtančiu aidu dėl ultragarso impulsų yra vadinamas šikšnosparnių echolokacija. Būtent šikšnosparnių skleidžiamų ultragarsų pagalba birželio–rugpjūčio mėnesiais ir atliekamas vasaros šikšnosparnių monitoringas.

Atlieka monitoringą

Pavasaris ir vasara – tikras darbymetis saugomų teritorijų specialistams, ypač ekologams. Būtent šiuo metų laiku nudirbama didžioji dalis per metus numatytų atlikti Valstybinio aplinkos monitoringo darbų gamtoje: vertinamos ir inventorizuojamos Europos Bendrijos svarbos buveinės bei rūšys. Vienas iš tokio monitoringo darbų – šikšnosparnių kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) ir europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) vasaros stebėjimas - monitoringas, kurį ir vykdė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai.

Kūdrinių pelėausių monitoringas 2022 m. atliktas Kauno marių ir Gražutės regioninių parkų teritorijose bei buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Rubikių ežere ir jo apyežerėse, kurios yra Anykščių regioniniame parke, o europinio plačiaausio monitoringas – buveinių apsaugai svarbiose teritorijose Kauno ąžuolyne bei Dubravos sengirėje.

Nustatomos rūšys

Tam tikruose iš anksto parinktuose taškuose specialiais detektoriais šiltomis ramiomis naktimis įrašomi skraidančių šikšnosparnių skleidžiami žmogaus ausiai negirdimi garsai ir pagal jų dažnį bei skleidimo pobūdį nustatomos rūšys. Teritorijos, kuriose įrašinėjama, irgi nėra parinktos atsitiktinai. Šikšnosparnių monitoringas atliekamas buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kurios yra išskirtos ne tik buveinių, bet ir tam tikrų gyvūnų rūšių, tarp kurių įrašyti kūdriniai pelėausiai bei europiniai plačiaausiai, apsaugai.

Šikšnosparniai
Šikšnosparniai
© Shutterstock

Nors pagal daromą įrašą jau atliekant monitoringą preliminariai galima spęsti kokios šikšnosparnių rūšys skraido aplink, vis tik tikslesnei analizei ir patikimam rūšies nustatymui reikalinga gilesnė analizė – būtent toks darbas ir yra atliekamas su šią vasarą Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vykdyto šikšnosparnių vasaros monitoringo lauko duomenimis. Tikimės, kad įrašuose pavyks aptikti ir kūdrinio pelėausio bei europinio plačiaausio ultragarsų signalus.

Retos rūšys

Kūdrinio pelėausio kūno ilgis – 5–7 cm, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 20–32 cm, svoris – 13–20 g. Maitintis jie išskrenda visiškai sutemus ir aktyvūs būna iki pat aušros. Vabzdžius paprastai gaudo žemai, virš vandens paviršiaus. Lietuvoje tai reta rūšis, aptinkama ištisus metus. Lietuvoje vasarą aptinkamas retai, gyvena įvairiose slėptuvėse netoli vandens.

Europinio plačiaausio kūno ilgis apie 5 cm, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 24–29 cm, svoris – 6–13 g. Dažniausiai medžioja tarp medžių, medynų pakraščiais, kartais virš vandens ar virš medžių viršūnių. Tai retas Europos ir Lietuvos šikšnosparnis, gyvena miškuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.7391

Kretingos rajono gyventojas rado retą grybą parazitą: pasirodo – dar ir valgomas

Skaitytojas Bronius Milkontas iš Tūbausių atnešė parodyti neįprastą grybą – tokio, tikino,...

Ar išgelbėsime nykstančias rūšis jas klonuodami: pasaulį kasmet išvysta vis daugiau gyvūnų genetinių kopijų

Šylantis pasaulio klimatas tapo grėsme daugeliui gyvūnų rūšių. Mokslininkai jau kurį laiką...

Kaip negauti baudos už egzotinį gyvūną: štai, ką turite žinoti

Aplinkos apsaugos departamentas primena: jei norite įsigyti egzotinės išvaizdos augintinį,...

Idėja savaitgaliui – paukščių išlydėtuvės: kviečia atsisveikinti su į šiltus kraštus traukiančiais sparnuočiais

Kaip ir kasmet pirmą spalio savaitgalį paukščių ir gamtos mylėtojai iš visos Europos rinksis...

Norėjo pasikasti komposto, o ištraukė netikėtą gyvį: roplių žinovas sako, kad tai išskirtiniai gyvūnai

Pasikasti komposto iš jo krūvos norėjusi Rasa buvo nustebinta netikėto radinio. Jame vinguriavo...

Top naujienos

Kodėl mūsų pensijos tokios mažos: kuo daugiau uždirbi – tuo mažesnę dalį gauni kliūna išankstinių pensijų gausa (2)

Lietuvos socialinio draudimo sistema labiau naudinga tiems, kurie iki pensijos gauna mažesnes...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Jūsų atlyginimas „Delfi“ skaičiuoklėje: pasitikrinkite, kiek po valdžios sprendimų gautumėte kitais metais

Lietuvoje 850 tūkst. arba maždaug trys ketvirtadaliai dirbančiųjų „popieriuje“ per mėnesį...

Karas Ukrainoje. Rusų pajėgos vėl užpuolė Zaporižią

Pirmadienio, spalio 3 d., rytą rusų įsibrovėliai sudavė dar vieną smūgį Zaporižei.

Verslas PliusYvonne Yue Li

Didžiųjų aukso kasyklų vadovai: pramonės krizė greitai nesibaigs

Didžiausių pasaulio aukso kasyklų vadovai prognozuoja, kad kaštų spaudimas išliks ir kitais...

Kardiologė išvardijo maisto produktus, darančius didžiausią žalą širdžiai ir patarė, ko valgyti daugiau

Retas apie tai susimąstome, tačiau už galimybę kasdien kibti į darbus, keliauti, bendrauti,...

Švedijos „Tele2“ technologijų vadovas pasakė, ką leis pasiekti 5G ir kas laukia po to: ne tik spartesnis naršymas

Diegiant 5G visi kalba apie spartą ar delsą vartotojams, tačiau turėtume galvoti ne apie tai, o...

Daumantė Hinz

Teisininkas atsako: ar galima paduoti gydytoją į teismą dėl atsainaus poelgio su pacientu?

Kiekvienas, kreipdamasis į gydymo įstaigą bei medikus medicininės pagalbos, tikisi, jog jam bus...

Delfi Mokslas

Naujausias didžiulės apimties tyrimas parodė, kas gyvena ilgiau – geriantys kavą ar jos atsisakantys

Žmonės, kurie per dieną išgeria 2-3 vidutinius puodelius kavos, reiškmingai padidina tikimybę...

Atlikėja Julija Jegorova – apie žmonių žvilgsnius gatvėje, numestus kilogramus ir pasikeitusią kasdienybę gimus dukrai

Muzikinio projekto nugalėtoja, atlikėja Julija Jegorova šiuo metu džiaugiasi ne tik motinyste,...