„2023-08-30 d. praūžusi audra ne tik vertė medžius, bet ir plėšė stogus ir griovė pastatus. Užpaliai. Utenos rajonas“, – rašė įspūdingais kadrais pasidalijęs Mindaugas Ilčiukas.
„Škvalą nesunku indikuoti pagal medžius, kurie būna gana tvarkingai suguldyti į vieną pusę“, – rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Grynas.lt primena, kad šiemet rugpjūčio 6-7 dienomis taip pat siautė audra, kuri vertė bei laužė medžius beveik visoje šalyje, ypač nukentėjo Šiaurės Lietuva. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekė apie 30 000 kubinių metrų medienos.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė tuomet pranešime spaudai sakė, kad buvo pažeista apie 2000 hektarų miškų.
Didžiulės audros ir stiprūs vėjai yra klimato kaitos sukeliami ekstremalūs reiškiniai. Šiemet jie vargina Pietų ir Vidurio Europą, beveik visą JAV.
Klimato kaitos padariniai: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių - tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.
Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui.
Norėdami sumažinti klimato kaitos sukeliamus padarinius, turime mažinti į aplinką išskiriamo anglies dvideginio ir kitų dujų kiekius. Europos Sąjunga yra viena pagrindinių veikėjų Jungtinių Tautų derybose dėl klimato kaitos švelninimo. 2015 m. ji ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama, kad pasaulinis klimato atšilimas nesiektų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. 2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.
