„Konstantinas danguje užfiksavo bent 10 plaukiančių delfinų. Na gerai, tai ne delfinai, o fluctus debesys (anksčiau dar vadinti Kelvino-Helmholtz’o nestabilumo sukeltais debesimis)“, – reiškinį, kurį A1 autostradoje ties Vėžaičiais š.m. gruodžio 14 dienos rytą įamžino Konstantinas Meilus, aiškino „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai.
Anot jų, šis reiškinys gana retas – atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių: „Todėl kažkam pastebėti ir užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta. Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis yra vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.“
Tokie debesys susiformuoja išties įdomiai.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti. Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį“, – rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kelvin Helmholtz'o nestabilumas stebimas ir kitose planetose. Reiškinį 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas, taip pat reiškinys buvo pastebėtas Jupiteryje, šalia Raudonosios dėmės.
