Šiaurės Australijoje kas vakarą leidžiantis saulei danguje sušlama milijonai juodų beplunksnių sparnų. Taip vakaro ramybę drumsčia vieni iš įspūdingiausių planetos sutvėrimų – juodosios skraidančios lapės, dar vadinamos gigantiškais šikšnosparniais. Bendras jų sparnų ilgis siekia 1,5-2 metrus. Tai – didžiausi pasaulyje šikšnosparniai.
Neįtikėtina, tačiau šikšnosparniai sudaro beveik ketvirtį visų pasaulyje egzistuojančių žinduolių rūšių. 160 žinduolių – vaisiaėdžiai šikšnosparniai. 60 iš jų vadinami skraidančiomis lapėmis, dėl snukučių panašumo į lapių snukučius. Nepaisant panašumo su keturkojais plėšrūnais, didžiausi pasaulyje šikšnosparniai yra vegetarai – minta vaisiais ir nektaru. Viena juodoji skraidanti lapė sveria apie 700 gramų.
Australijos šiaurėje, Papua Naujosios Gvinėjos vakaruose ir Indonezijoje gyvenančių juodųjų skraidančių lapių mažyliai (viena patelė sykį per metus atsiveda vieną atžalą) pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais skraidyti nemoka – jais rūpinasi mamos. Naktimis jos ieško vaisių ir nektaro, pasitelkdamos savo uoslę ir regą. Ieškodami maisto šie šikšnosparniai gali sukarti iki 50 kilometrų per vieną naktį. Kaip ir daugelis kitų vaisinių šikšnosparnių ir šikšnosparnių-vampyrų, juodosios skraidančios lapės nesinaudoja echolokacija.
Didžiausi planetoje šikšnosparniai aktyvūs ir dieną: jie gyvena milžiniškomis kolonijomis, kurias sudaro šimtai tūkstančių skrajojančių lapių. Nuo kaitrios saulės spindulių šiknosparniai slepiasi upių mangrovių sąžalynuose ir medžių paunksmėse. Kai nepadeda šešėliai ir paunksmės, šie didžiuliai sutvėrimai vėsinasi savo seilėmis – išsilaižydami savo kūną ir padengdami jį seilių sluoksniu. Garuojanti seilių drėgmė šiek tiek vėsina jų kūnus.
Tačiau kai vienoje medžių giraitėje įsikuria šimtai tūkstančių šikšnosparnių, atmosfera iš tiesų įkaista: žinduoliai nevengia santykių aiškinimosi – kam priklauso viena ar kita medžio šaka.
