Nuo kelio pakilti negali
Juodakaklis naras įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, yra retas ir saugomas paukštis. E. Paplauskis sako, kad šiuos paukščius tikrai kartais galima aptikti ant kelio ar šalikelėje. Anot jo, taip yra todėl, kad iš viršaus dėl atspindėjimo (ar atvirkščiai – juodavimo) asfaltas paukščiams gali pasirodyti kaip upė ir jie gali bandyti nusileisti.
Deja, naras nuo kelio pakilti jau negali, nes jo kojos yra su plaukmenimis, taigi sausumai nėra pritaikytos. Tokiais atvejais paukščiui reikalinga žmogaus pagalba.
„Sausumoje teoriškai jo neturėtų būti. Todėl tereikia paukštį panešti iki vandens telkinio ir jis išsispręs savo problemas. Asfaltas nėra gamtos kūryba, asfaltas mūsų intervencija ir mūsų kaltė – ne paukščio ir ne gamtos“, – pridūrė jis.
Šiuo ekologo patarimu pasinaudoję nepaskrendantį juodakaklį narą prie kelio radę žmonės paukštį paleido prie vandens ir šis sėkmingai nuplasnojo savo keliais.
Kada gelbėti
Dažnai žmonės ima gelbėti laukinius gyvūnus, kai šiems pagalbos visai nereikia. Pavyzdžiui, radę pievoje gulintį sveiką stirniuką tempiasi jį namo ar veža gyvūnų gelbėjimo organizacijoms, nors jauniklis tiesiog laukia grįžtančios savo mamos.
Ekologas sako, kad reikia atskirti, kada gelbėti laukinį gyvūną, o kada viską verta palikti gamtai.
„Gerai, kai tai – gamtos problema. Sergantys, sužeisti, silpni gyvūnai, išmesti gandriukai, sušalusios gulbės. Ir tai, čia dar daug niuansų. O kam tada šėrėt batonu? Tais atvejais, kada tai mūsų sukurtos problemos – laidai, keliai, nuodai, asfaltas, barbariškas miškų nustekenimas iki lentų plantacijų – etiška yra kompensuoti savo daromą neigiamą poveikį gamtai“, – sakė jis.
Retas paukštis
Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad juodakaklis naras yra stambus vandens paukštis, daugiausia laiko (išskyrus kiaušinių inkubaciją) praleidžiantis vandenyje. Perėjimo laikotarpiu jo plunksnos būna juodos, pamargintos baltomis dėmėmis nugaroje ir kūno šonuose bei smulkiais baltais dryželiais krūtinėje ir kaklo šonuose. Paukščio kaklo priekis – juodas, o galva, sprandas ir kaklo užpakalinė pusė tamsiai pilkos spalvos. Snapas ir akys juodi. Žiemą plunksnos įgauna pilką spalvą, tik smakras, kaklo priekis ir kūno apačia bei šonai būna šviesesni. Patinai ir patelės atrodo taip pat.
Paukščiai peri švariuose, retai žmonių lankomuose ežeruose, kur randa saugią vietą lizdui. Sausumoje yra labai nerangūs. Lizdus krauna nedidelėse salelėse arba ant augalų dalių sąnašų labai arti vandens telkinio pakraščio.
Lietuvoje juodakaklis naras aptinkamas veisimosi, migracijų ir žiemojimo laikotarpiais. Reguliariai jis peri tik Rytų Lietuvos ežeruose. Žiemoja Baltijos jūros priekrantėje, o migracijų metu aptinkamas ir didesniuose vandens telkiniuose įvairiuose šalies regionuose.
Kasmet randama tik pavienių perinčių porų ne daugiau kaip dešimtyje šalies ežerų. Manoma, kad 2013 m. šalyje perėjo 7-15 porų.
