Reikia ypatingų sąlygų

Daugelis iš mūsų yra matę vaivorykštes danguje, kai po lietaus vėl pradeda šviesti saulė. Kad pamatytume vaivorykštę, reikia, kad ore būtų vandens lašelių (pavyzdžiui, lietaus ar net rūko), o Saulė būtų už mūsų ir gana žemai prie žemės. Taip yra todėl, kad vaivorykštė susidaro šviesai prasiskverbus pro vandens lašelius.

Saulės skleidžiama šviesa mums atrodo balta. Tačiau baltą šviesą, kurią matome kasdieniame gyvenime, iš tikrųjų sudaro įvairių spalvų mišinys. Kai šviesa praeina pro lietaus lašą, šios spalvos gali išsiskirti, rašo „Science Alert“.

Pažvelgę į šviesą to nesužinosite, bet šviesa sklinda bangomis. Kiekviena vaivorykštės spalva turi skirtingą bangos ilgį.

Vaivorykštė

Tai reiškia, kad atstumas tarp bangos viršūnių kiekvienai spalvai yra skirtingo ilgio. Spalvos nuo violetinės, kurios bangos ilgis trumpiausias, iki raudonos, kurios bangos ilgis ilgiausias, vadinamos matomuoju spektru.

Lietaus lašai panašesni į mažus kamuoliukus nei į dažnai piešiamus ašarų lašelius. Kai šviesa patenka į vieną iš šių mažų vandens kamuoliukų, ji gali keisti kryptį. Tai vadiname refrakcija.
Kiekviena skirtingo ilgio banga lūžta šiek tiek kitaip. Jei šviesa į lietaus lašą patenka tinkamu kampu, dėl lūžio bangos ilgiai pasiskirsto į skirtingas spalvas. Kadangi per daug lietaus lašų lūžta daug šviesos, danguje matome šias spalvas kaip vaivorykštę. Spalvų eiliškumą lemia jų bangos ilgis.

Vaivorykštės spalvos

Skirtingos spalvos susilieja viena su kita, todėl sunku pasakyti, kur baigiasi viena spalva ir prasideda kita. Tarp jų yra kitų spalvų, kur jos maišosi – pavyzdžiui, turkio spalva tarp mėlynos ir žalios.

Vaivorykštė

Mėlyna ir žalia spalvų spektre yra greta viena kitos, todėl ten, kur jos susilieja, matome turkio spalvą. Tačiau kai kurios spalvos yra spalvų, kurios spektre nėra viena šalia kitos, mišiniai.

Pavyzdžiui, ruda spalva yra raudonos ir žalios mišinys. Tačiau vaivorykštėje raudonos ir žalios spalvos juostos nėra viena šalia kitos, todėl nematome, kaip jos susimaišo ir susidaro ruda spalva. Tas pats pasakytina ir apie daugelį kitų spalvų, kurios yra mišrios.

Tačiau yra dvi spalvos, kurių niekada nepamatysime vaivorykštėje – juoda ir balta. Juoda spalva yra spalvos nebuvimas – ją matome, kai nėra jokios šviesos.

Rūko vaivorykštė

Kita vertus, balta spalva yra visų spalvų derinys kartu. Kai šviesą laužia lietaus lašai, jie atskiria baltą šviesą į matomą spektrą, o tai reiškia, kad ji nebėra balta.

Tiesa, kartais galima pamatyti vaivorykštę, kuri yra visiškai ar beveik balta. Jų yra įamžinta ir Lietuvoje. Tai taip vadinamos rūko vaivorykštės.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintautas Stankūnavičius yra pasakojęs, kad šios baltosios vaivorykštės pasirodo, kai saulė apšviečia silpną pažemio ar virš vandens esantį rūką, kurį sudaro maždaug 25 mikronų ar mažesni vandens lašeliai.

Nors tokia vaivorykštė gali atrodyti visiškai balta, G. Stankūnavičius teigia, kad vidinė jos pusė gali būti ir silpnai violetinė, o išorinė – oranžinės spalvos.

Pilka spalva yra juodos ir baltos mišinys, o kadangi vaivorykštėje niekada nematome juodos ir baltos spalvų, taip pat nematome ir spalvų, sukurtų jas sumaišius.

Kai kitą kartą pamatysite vaivorykštę, atkreipkite dėmesį į tai, kiek spalvų joje galite pastebėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją