Orintos užfiksuotas reiškinys yra „Fluctus“, arba bangų debesys, dar kitaip anksčiau vadinti Kelvino-Helmholtzo debesimis, paaiškina „Meteo.lt“. Šiuos neįprastus debesis važiuodamas automobilyje pastebėjo ir Orintai parodė jos penkiametis sūnus.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų, tokie debesys paskutinį kartą buvo pastebėti ir užfiksuoti 2021 metų vasaros pabaigoje.
„Toks reiškinys susidaro retai, atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių, todėl pastebėti ir dar užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta. Šie banguoti debesys gali susidaryti cirrus, altocumulus, cumulus, stratus ir stratocumulus debesyse. Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis būna vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys, yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti. Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį“, – paaiškinama „Meteo.lt“ įraše.
Teigiama, kad tokie debesys matomi ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose. „Tą 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo „Cassini-Huygens“ kosminis zondas. Reiškinys dar buvo matomas ir Jupiterio Raudonojoje dėmėje“, – sakė „Meteo.lt“.
