Išreiškė susirūpinimą
Rugsėjo 4 dieną Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen išreiškė susirūpinimą vilkų gaujomis ir jų keliamu pavoju žmogui ir galvijams bei pažadėjo keisti šių plėšrūnų apsaugos statusą, pranešė ELTA.
Grynas.lt primena, kad vilkai, pagal ES Buveinių direktyvą, priimtą 1992 m., turi saugomo gyvūno statusą.
„Vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi gyvuliams ir galbūt žmonėms“, – teigė ES vadovė.
Tačiau kai kuriose vietovėse ir valstybėse galimos įstatymų išimtys, tad U. von der Leyen paragino „valdžios institucijas imtis veiksmų, kur to reikia“. Ji pridūrė, kad dabartiniai ES teisės aktai jau leidžia tai daryti.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė ragino vietos bendruomenes, mokslininkus ir pareigūnus iki rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu pateikti duomenis apie vilkų skaičių ir jų poveikį. Gavusi šią informaciją, Europos Komisija nuspręs, kaip pakeisti vilkų apsaugos įstatymus, „kad prireikus būtų numatytas didesnis lankstumas“, rašė naujienų agentūra.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl imta kalbėti apie vilkų skaičių ir rūšies apsaugos statusą, yra ūkininkų skundai.
Jie nori, kad EK persvarstytų Buveinių direktyvą ir kad būtų atsižvelgta į padidėjusį vilkų skaičių, ypač Alpių ir miškinguose Skandinavijos ir Vidurio Europos regionuose. Aplinkosaugininkai teigė, kad užuot keitę įstatymus ir leidę vilkus naikinti, ūkininkai gali imtis prevencinių priemonių – naudoti elektrinius aptvarus. Vis dėlto ūkininkų asociacija „Copa-Cogeca“ apskaičiavo, kad plėšrūnų skaičius padidėjo iki net 18 tūkst. pernai (2013 m. buvo kiek daugiau nei 12 tūkst.), rašė „The Guardian“.
Britų dienraštis rašo, kad „Rewilding Europe“ kampanijos dalyvių teigimu, kai kuriose Europos teritorijose eurazijinių vilkų populiacija buvo stabili iki XX a. vidurio, kai dėl medžioklės ir persekiojimo ši rūšis beveik išnyko.
Naujausi duomenys gauti
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius sako, kad ir Lietuva pateiks EK prašomą informaciją apie vilkus. Naujausi duomenys apie jų kiekį jau gauti.
Anot jo, Medžioklės taisyklėse yra nustatytas įpareigojimas medžiotojams paimti sumedžioto vilko mėginius, skirtus tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams.
Medžioklės plotų naudotojai taip pat privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą.
„2023 m. genetinių ir amžiaus tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai (amžius iki 1 metų) dalijasi į 64 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (šeimas). Genetinių ir gimdų tyrimų pagrindu nustatytos dar 4 sumedžiotiems jaunikliams negiminingos patelės, kurios 2022 m. pavasarį turėjo jauniklių vadą. Vadovaujantis 2023 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga ir pranešimais apie vilkų buvimo (įvykusio laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) registravimus visus metus (VSTT Biologinės įvairovės monitoringo duomenų bazėje) bei atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus, buvo suskaičiuota atitinkamai dar 14 ir 9 atskiros vilkų šeimos. Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje 2022-2023 m. gyveno ne mažiau kaip 91 vilkų šeima“, – sakė jis.
Vadovaujantis Medžioklės įstatymu, asmenys, patyrę žalą, apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.
Jis teigia, kad savivaldybių sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos dokumentus, pagrindžiančius vilkų padarytą žalą, siunčia Aplinkos ministerijai, kuri, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų gavimo, atlygina žalą.
Anot jo, vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka panaši. Iki 2023 metų rugsėjo mėn. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 112 908 Eur, 2022 metais iki rugsėjo – 127 137 Eur, 2021 metais iki rugsėjo – 100 401 Eur.
Duomenų apie Lietuvoje vilkų užpultus žmones ministerija neturi. Pašnekovas sako, kad atlikus praėjusiais metais Kupiškio rajone žmogų užpuolusio „vilko“ genetinius tyrimus paaiškėjo, kad tai šuo be jokios hibridizacijos su vilku požymių. Jis primena, kad pastebėjus agresyviai besielgiantį vilką, vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu, gali būti išduotas skubus leidimas jį sumedžioti ne medžioklės sezono metu.
Šeimų galėtų būti daugiau
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininkas Vaidas Balys sako, kad remiantis ankstesnių metų statistika, šių plėšrūnų Lietuvoje populiacija yra gana gausi ir susidaro įspūdis, kad ji auga, nors esama metodika, pagal kurią šiuo metu tas skaičius apskaičiuojamas, negali to labai tiksliai pasakyti.
Vilko apsaugos planas numato, kad šalyje turi būti palaikoma 32–62 šeimų populiacija. Jei vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, medžioklės limitas nustatomas lygus prognozuojamam metiniam prieaugiui (šeimų skaičius dauginamas iš 3.25 – vidutinio vilkų jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą) arba didesnis.
V. Balys teigia, kad nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas pažodžiui seka planą, tačiau kažkada susitartas 62-iejų šeimų skaičius šiandien ne iki galo atspindi realią situaciją: „62-ų šeimų planas sukurtas gal 2014 m. ir vieną kartą tekeistas. Tada manyta, kad gal tebus 500 vilkų, imam šitą skaičių ir bus gerai, bet, mano nuomone, šiandien matant tyrimus 62 šeimos yra tikrai per žemas skaičius ir drąsiai būtų galima palikti ir, pavyzdžiui, 85 šeimas. Šioje vietoje planas galėtų būti peržiūrėtas pagal dabartines aktualijas ir tie rėžiai pastumti.“
Anot jo, dabartinis ES vadovės pasisakymas apie galimą vilkų statuso keitimą iš esmės yra skirtas šalims, kuriose vilkai yra įtraukti į 2 ir 4 Buveinių direktyvos priedus, o tai reiškia, nėra medžiojami.
„Lietuvoje nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą šie plėšrūnai buvo įtraukti į 5 priedą, kuris numato, kad leidžiama jų reguliari medžioklė. Todėl tai, ką pasakė komisijos pirmininkė, neturi nieko bendro su Lietuvos situacija. Jos argumentai galbūt labiau taikomi tokioms šalims kaip Vokietija, kur nėra legalaus būdo reguliariai medžioti vilkus ir yra leidžiama tik specifiniais atvejais išimti iš gamtos pavienius individus“, – teigė pašnekovas.
Lietuvoje ūkininkai taip pat kone kasmet skundžiasi vilkų padaryta žala ir prašo jų medžioti daugiau. Kai kurie medžiotojai siūlo problemą spręsti visiškai išmedžiojant plėšrūnus vietose, kur ūkininkaujama.
Anot V. Balio, jei Lietuvoje bandytume sumažinti vilkų skaičių iki numatytų 62 šeimų, turėtume labai dideles „skyles“ miškuose ir grįžtume dešimtmečiu atgal.
O medžiotojų siūlymus taikyti zonavimą (vietomis leisti vilkams veistis, kitose, pavyzdžiui, kur ūkininkaujama, juos visiškai išmedžioti), jis laiko Europos mastu nepasiteisinančiu sprendimu ir sako, kad Europa yra per maža, todėl vietomis net ir visiškai išmedžiojus plėšrūnus jie labai greitai vėl grįžtų į laisvas teritorijas. Tiesa, jis pripažįsta, kad tam tikras zonavimas jau yra.
Pavyzdžiui, vasarą (ne medžioklės sezono metu) prireikus išimti vilką iš gamtos galima gauti specialų leidimą, o saugomose teritorijose šių gyvūnų medžioklė yra draudžiama.
Priklauso nuo tam tikrų sąlygų
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė yra sakiusi, kad kiekvienos gyvūnų rūšies populiacija nuolat kinta: esant tinkamoms sąlygoms individų daugėja, o pritrūkus kažkurių resursų – mažėja.
Ji taip pat įvardija ir kitą populiacijos augimo priežastį, tai – gyvūnų trikdymas, kuris gali pasireikšti pačiomis įvairiausiomis formomis: „Tai ir gyvenamosios aplinkos pakitimas, ir medžioklė, ir bendrai žmonių veikla gyvūno gyvenamoje teritorijoje.“
Gamtoje, mokslininkės teigimu, reikšmingą įtaką taip pat daro konkurencija dėl teritorijos, maisto tiek tos pačios rūšies individų ribose, tiek su kitomis rūšimis. Visi išvardinti veiksniai, anot jos, gana palankūs vilkams, todėl turime vis dar augančią populiaciją.
Mokslininkė sako, kad kuo didesnis besiveisiančių gaujų skaičius, tuo didesnis gali būti skiriamas medžioklės limitas.
„Kiekviena gauja yra registruojama tik tuo atveju, jei yra surenkami tam tikri neginčijami įrodymai, tai yra genetiniai tyrimai, visos vilkų gaujos ar jų pėdsakų nuotraukos bei vaizdo įrašai. Surinkti tokius įrodymus tikrai nėra paprasta užduotis, todėl daug vilkų gaujų lieka nesuskaičiuotos. Limitas skiriamas tik nuo suskaičiuotų gaujų. Taigi skiriamas nepakankamai didelis limitas sudaro sąlygas augti vilkų populiacijai“, – paaiškina ji.
Mokslininkė pastebėjo, kad nepaisant augančios vilkų populiacijos, taip amžinai tęstis negalės, mat šie plėšrūnai yra teritoriniai gyvūnai ir savo gaujos gyvenamą teritoriją, kuri mūsų gamtinėmis sąlygomis siekia 100–300 kvadratinių kilometrų, griežtai gina nuo kitų vilkų. Tai reiškia, kad vienos gaujos jau užimtoje teritorijoje antra gauja susiformuoti nebegali. Pirmoji paprasčiausiai to neleistų. Vadinasi, galiausiai užėmusi visus tinkamus plotus vilkų populiacija nustotų augti ir plėstis pati.
Laukia naujas medžioklės sezonas
Aplinkos ministerija netrukus skelbs naujojo 2023–2024 m. vilkų medžioklės sezono limitą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.
Grynas.lt primena, kad 2022–2023 m. laikotarpiu vilkų medžioklės limitas buvo 282 plėšrūnai. Tai didžiausias iki šiol buvęs leistas sumedžioti individų skaičius.
„Pernai pagal vilko apsaugos planą galėjo būti skirtas 215 individų limitas, bet, kadangi šeimų buvo suskaičiuota ant ribos (63), pasirinktas saugesnis variantas, 190 vilkų limitas. Šiemet populiacija paaugo ne vaikiškai – net 40 proc. Suskaičiuotos mažiausiai 87 šeimos, jų yra daugiau, bet mokslininkai patvirtina mažiausią galimą kiekį, kurį gali pagrįsti duomenimis. Tai rodo, kad vilkų populiacija stabiliai auga ir yra saugi. Tai džiugu, bet dėl to jų sumedžioti irgi reikės ženkliai daugiau. Mokslininkai rekomenduoja 282 vilkų limitą. Tokį mes ir teikiame ministrui pasirašyti“, – 2022–2023 m. medžioklės sezonu išaugusį limitą tuomet komentavo tuometinis aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
2022–2023 m. plėšrūnų buvo sumedžiota 49 rajonų savivaldybėse. Daugiausiai vilkų sumedžiota Ukmergės r. savivaldybėje – 19, Ignalinos r. savivaldybėje – 13, Anykščių r., Kėdainių r. ir Vilniaus r. savivaldybėse po 11 vilkų, Panevėžio r., Rokiškio r., Utenos r. ir Varėnos r. savivaldybėse po 10 vilkų.
A. Klimavičius sako, kad daugumoje kitų ES šalių, pvz. Lenkijoje, vilkų apsaugai steigiamos Natura 2000 teritorijos, o vilką sumedžioti leidžiama tik pagal specialų leidimą probleminių individų atveju.
„Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje vilkų apsaugos statusas – reguliuojama rūšis. Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje vilkai medžiojami daug intensyviau, nors šios šalys formaliai yra ratifikavę Berno konvenciją, saugančią Europos laukinę fauną ir florą. Paskutinių metų duomenų apie vilkų sumedžiojimą šiuose kraštuose neturime, tačiau ankstesnė informacija rodė, kad ši rūšis ypač Baltarusijoje, yra intensyviai persekiojama, limitai nenustatomi, o medžioklės terminai gerokai ilgesni nei taikomi mūsų šalyje.
Ankstesnių metų duomeny rodė, kad Baltarusijoje intensyviai persekiojamos rūšies vis dėlto individai atklysdavo į Lietuvos teritoriją (greičiausiai ir lietuviški individai išeidavo į šią kaimyninę šalį).
Sienos su Baltarusija užtvėrimas inžinerinėmis užtvaromis gali turėti poveikio, bet jis neturėtų kelti didelio susirūpinimo: paskutinių metų genetiniai tyrimai rodo, kad vilkų populiacijoje sumažėjo naujų genų srautas iš rytų krypties, tačiau mokslininkai sako, kad kol kas tai nėra koks nors pavojus, nes mūsų populiaciją sudaro gana didelė grupė tarpusavyje negiminingų šeimų“, – kalbėjo jis.
Šiandien didelė dalis Z kartos jaunimo save priskiria gyvūnų teisių gynėjams, tačiau ne visi žino, pavyzdžiui, plėšrūnų,vilkų funkciją ekosistemoje. Vilkai yra svarbi atskirų valstybių ir visus Europos ekosistemos dalis. Visoje Europoje mažėjant plėšrūnų populiacijoms dėl klimato kaitos ir jiems nebepalankių sąlygų, vilkų populiacija auga. Nors vilkai yra reikalingi tam, kad miško ekosistema funkcionuotų, kanopinių gyvūnų populiacijos būtų sureguliuotos, per didelis vilkų kiekis gamtoje daro įtaką ne tik tai pačiai miško ekosistemai, bet ir žmonėms. Vilkai ima lankyti žmonių ūkius ir daryti finansinių nuostolių, kelti pavojų žmogui. Todėl svarbu rasti tinkamą sprendimą, kaip žmonės turėtų reguliuoti vilkų populiacijos dydį, kad rūšis išliktų gyvybinga, tačiau ekosistema funkcionuotų.
