Meras M. Varaška rašo:
„Dėl masinio žuvų kritimo Pilvės/Vabalkšnės tvenkinyje 15 val. vietoje šaukiu ekstremalios padėties susirinkimą. Institucijos (Veterinarijos ir maisto, Visuomenės sveikatos, Aplinkosaugos) privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo. Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei („Karpis“) su aplinkosaugininkų derinimu. Susitikime gali dalyvauti ir žiniasklaidos atstovai.“
Jis sakė, kad situacija susiklostė per laiką.
„Šiuo metu dėl įvairių susidėjusių veiksnių (tvenkinio savininkės įmonės neveiksnumas, institucijų delsimas derinti užtvankos remontą, sausra) žuvų jau nebeišgelbėsime. Kyla didesnė grėsmė - gruntinių vandenų, šulinių, girdyklų apnuodijimas, paukščių, gyvūnų kritimas. Tam būtina nedelsiant likviduoti taršos šaltinį ir sekti vandens kokybę artimiausiose vandenvietėse. Tą ir darysime.
Tuo pačiu raginu Aplinkos ministrą asmeniškai įsitraukti į šio proceso ir jo pasekmių valdymą. Kol kas nesu gavęs jokio paaiškinimo iš aplinkosaugos dėl šios trunkamos nelaimės, nors kreipiausi jau prieš mėnesį.“
Tokios ekologinės nelaimės ateityje gali kartotis ne tik dėl tiesioginės taršos vandens telkiniams, bet ir dėl klimato kaitos padarinių, pavyzdžiui, kaip jau buvo minėta, hidrologinės sausros. Keičiantis klimatui, ir Lietuvoje, ir kitose šalyse dažnėja ekstremalūs reiškiniai: ilgai nebūna lietaus, sausra, karštis, lietus krenta liūties pavidalu, Lietuva jau susipažino, kas yra ekstremalios, viską griaunančios audros. Klimato kaitą galime sustabdyti mažindami anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Ką galime padaryti kiekvienas: vengti taršių transporto priemonių, mažinti pramonės, žemės ūkio, gyvulininkystės taršumą, rūšiuoti ir šviesti kitus. Žuvų ar kitų ekosistemos dalyvių žūtis - tik maža dalelė padarinių, kuriuos sukelia klimato kaita.
