„Prieš keletą metų Pripetėje kelis kartus teko matyti bėgančią šernų bandą. Žvėrys perbėgo kelią prieš pat mūsų akis. Toks jausmas, kad jie čia mūsų laukė“, - prisimena ekskursijos vadovas Maksimas.
Sakoma, kad kai kur daugiabučių pirmuosiuose aukštuose irštvas yra įsirengę vilkai. 1970-ais įkurta Pripetė iki Černobylio katastrofos suklestėjo ir buvo tarybinių laikų rojaus kampelis. Mieste gyvenusiems atominės elektrinės darbuotojams buvo mokami geri atlyginimai.
Pripetės parduotuvėse, skirtingai nei daugelyje Tarybų Sąjungos miestų, netrūkdavo deficitinių prekių. Pagal planą miestas turėjo pagausėti iki 70 000-ių gyventojų, tačiau avarija Černobylio jėgainės ketvirtajame bloke socialistinio gyvenimo laimę Pripetėje pavertė dykyne.
Važiuojant pagrindine Pripetės gatve, sunku atpažinti, kad ši vieta prieš daugiau nei du dešimtmečius buvo pilna gyvybės ir judėjimo. Dabar atrodo, jog gamta tarsi stengtųsi atsikovoti savo valdas, bėgant metams, medžiai ir krūmynai vis labiau užgožia betonines konstrukcijas ir asfaltą. O paukščių čiulbėjimas suteikia savitą atmosferą Pripetėje apleistų ir išgrobstytų pastatų fone.
Patekti į apleistus gyvenamuosius namus – draudžiama, kadangi pastatai yra avarinės būklės. Ekskursijos vadovas leidžia apsilankyti buvusiuose prabangiuose kultūros rūmuose „Energetikas“ ir miesto viešbutyje.
Iš apleisto miesto viešbučio atsiveria Pripetės panorama. Vienoje pusėje virš miško masyvo stūkso „palaidotas“ po sarkofagu Černobylio ketvirtasis atominės elektrinės blokas. Iš kitos pusės žvilgsnį „patraukia“ daugiaaukštis namas, ant kurio stogo tebesilaiko pritvirtintas surūdijęs metalinis Sovietų Sąjungos herbas.
Pripetės gyventojų evakuacijai ryžtasi ne iš karto. Kitą dieną po avarijos įsakyta žmonėms miestą apleisti. Evakuojamieji pasiėmė tik pačius svarbiausius rūbus ir dokumentus. Teigiama, kad iki Tarybų Sąjungos žlugimo, Pripetėje beveik nepasitaikydavo palikto namuose turto grobstymo, zona buvo griežtai saugoma.
Dabar pastatuose tuščia ir nyku, kiekvienas butas, kiekviena patalpa paženklinta destruktyvių žmogaus veiklos pėdsakų.
„Dabar Pripetė visiškai nusiaubta. Visur išdaužyti langai, viskas sugriauta. Žmonės nelegaliai patekdavo į teritoriją ir grobdavo viską, kas pasitaikydavo po ranka: baldus, drabužius, indus, televizorius, magnetofonus ir kitus buities daiktus, taip pat masiškai buvo vagiamas metalas“, - pasakoja gidas.
Pastatuose radiacijos lygis – žemas. Atviroje teritorijoje radiacija skvarbesnė. Pripetės atrakcionų parke ekskursijos vadovas parodo, kuroje vietoje radiacija ima spinduliuoti visa jėga. Gidui pridėjus matuoklį prie asfaltą apaugusių samanų, radiacija šokteli nuo keliasdešimties mikrorentgenų iki kelių rentgenų.
„Šioje vietoje radiacijos matavimo aparatas prieš trejus metus apskritai „atsisakydavo“ rodyti bet kokius skaičius“, - sako Maksimas.
Beje, pastatytas atrakcionų parkas taip ir nespėjo nudžiuginti Pripetės vaikų. Parkas turėjo būti atidarytas 1986 gegužės pirmąją, tačiau keturiomis dienomis anksčiau Černobylio atominėje elektrinėje nugriaudėjo lemtingas sprogimas, kuris tūktančiams metų atrakcionų parką ir patį miestą nusinešė nebūtin.
Trečiajame pasakojime apie katastrofos nuniokotą zoną prisiminimais pasidalins Černobylio avarijos likvidavimo darbuose dalyvavęs lietuvis Antanas Turčinas.
Taip pat žiūrėkite DELFI.TV parengtą vaizdo reportažą apie miestą vaiduoklį.
Nuotraukų autorius Sebastjanas Vaisovas.
