aA
Daugiau nei 10 metų, per 50 savo srities specialistų, Lietuvos zoologijos sodas, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai — tiek laiko ir žmonių indėlio prireikė, jog būtų atkurta balinių vėžlių populiacija, kuri dar prieš gerą dešimtmetį buvo prie išnykimo ribos. Kaip tai pavyko? Tai didelio darbo, švietimo ir savo srities profesionalų darbo rezultatas. Birželio 17 d. Lietuvos zoologijos sodo bei regioninių parkų specialistai susitiko Metelių regioniniame parke — balinių vėžlių ir raudonpilvių kūmučių išlydėtuvėse, teigiama pranešime spaudai.
Balinis vėžlys
Balinis vėžlys
© Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Ar žinojote, jog balinius vėžlius dar prieš šimtmetį galėjote sutikti kone visoje Lietuvos teritorijoje? Prieš daugiau nei 30 metų pastebėta, jog balinių vėžlių populiacija pradėjo nykti, pagrindinė to priežastis — pasikeitusios ekosistemos. Ženkliai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti.

Tačiau realių priemonių išsaugoti bei atstatyti nykstančius vėžlius buvo imtasi tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Tuo metu populiacijos gausumas visoje Lietuvos teritorijoje buvo apie 300-400 vėžlių. 2011 metais Lietuvos zoologijos sodas bei kolegos iš Dzūkijos regioninių parkų pradėjo įgyvendinti balinių vėžlių veisimo projektus.

Rezultatai kalba patys už save, per tuos metus pavyko išauginti ir paleisti į laisvę daugiau nei 1000 balinių vėžlių ir taip išsaugoti bei palaikyti gyvybingą šią vienintelę vėžlių rūšį Lietuvoje. Žinoma, ne mažiau reikšmingas ir regioninių parkų darbuotojų indėlis prižiūrint vėžlių kiaušinių dėtavietes bei vandens telkinius, kuriuose šie gyvūnai gyvena.

Raudonpilvė kūmutė
Raudonpilvė kūmutė
© Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Raudonpilvės kūmutės Lietuvos varliagyvių kontekste atrodo labai egzotiškai. Ar žinote kuo jos išsiskiria iš kitų varliagyvių? Kūmutes galite atpažinti iš neįprasto, labiau panašaus į paukščio kukavimą, nei mums gerai pažįstamą varlių kurkimą, garso.

Raudonomis ir oranžinėmis dėmėmis išmargintas kūmutės pilvas perspėja priešus — nesiartinti. Tačiau šis perspėjimas galioja tik gyvūnams, nors didžiausią įtaką šios varliagyvių rūšies nykimui sukelia žmogaus veikla — naikindama natūralias jų buveines. Lietuvos zoologijos sodas raudonpilvių kūmučių populiacija rūpinasi nuo 2017 metų.

Raudonpilvė kūmutė
Raudonpilvė kūmutė
© Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Siekiama palaikyti optimalią buveinių būklę ir taip išsaugoti šiuos nepaprastus varliagyvius. Raudonpilvės kūmutės įrašytos ne tik į Lietuvos Raudonąją knygą, Lietuvos retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, bet ir į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys”.

Lietuvos zoologijos sodas padėjo gausinti šią rūšį ir paleido į Dzūkijos regioninių parkų telkinius 477 individus.

Šiemet vykusiose išlydėtuvėse visi norintys galėjo susipažinti ir gyvai pamatyti balinius vėžlius ir raudonpilves kūmutes bei dalyvauti jų paleidime į gimtuosius telkinius. Pasiekti projektų rezultatai rodo, jog mokslo, užsidegimo bei meilės gyvūnams dėka, galime išsaugoti ir palaikyti gyvybingas gyvūnų populiacijas, kurios be žmogaus įsikišimo išnyktų. Saugokime gamtą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
5.0000

Teko gelbėti orientaciją praradusią meškutę: prisiragavo haliucinogeninio medaus

Ketvirtadienį, rugpjūčio 11 dieną, nacionalinių parkų darbuotojų komandos Turkijos šiaurės...

Atliko neįprastą eksperimentą su vilko smegenimis: tokių išvadų mokslininkai nesitikėjo (1)

Vilkai yra nepaprastai įdomūs gyvūnai. Mokslininkai sako, kad lygindami jų ir šunų miego...

Ežere žvejojusi šeima sutiko žaltį ir pavaišino jį žuvimi: tai, kaip pasielgė roplys, visus nustebino

Utenos rajone ežere žvejojusi šeima sutiko žaltį ir nusprendė jį pavaišinti ką tik sugauta...

Tarša Oderio upėje gali pakenkti žuvims Baltijos jūroje

Dėl pramoninės taršos Oderio upėje, skiriančioje Lenkiją ir Vokietiją, masiškai gaišta...

Oderyje dėl numanomos cheminės taršos „visur“ matomos nugaišusios žuvys

Per Lenkiją ir Vokietiją tekančios Oderio upės, kurią lenkai vadina Odra, pakrantes nuklojus...

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ekspertas: rusai jau šį rugsėjį pradės suprasti, ką su jais padarė Putinas

Rusija turi ekonominių išteklių kariauti dar porą metų, bet svarbus lūžis rusų sąmonėje...

Įtaria Europoje programuojant krizę: padėtį Lietuvoje sunkina viena aplinkybė

Europos Sąjungai bus sunku įveikti dabartinius ekonomikos iššūkius, jeigu nepasikeis jos kursas,...

Lopata užsipuolė įtakingą Kauno dinastiją: ar šie asmenys dabar tapo neliečiami? (4)

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata sako, kad prezidentas turėtų imtis...

Karas Ukrainoje. Kryme – nauji sprogimai karo ekspertas: Putino tikslai pasikeitė (1)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Būsimo pirmoko mama pasidalino, kaip taupiai suruošė sūnų mokyklai: vietoj 350 eurų sumokėjo vos 50 (3)

Ruošiant vaikus naujiems mokslo metams labiausiai tėvų pinigines paplonina ne naujos...

Ekstremali situacija magistralėje „Via Baltica“ – iš vilkiko liejasi aliejus, apsunkintas eismas (2)

Kelyje A5 iš sunkvežimio cisternos ėmė lietis aliejus. Mašina sustojo degalinėje. Įvykio...

Įtemptos BMW gaudynės Kaune: aidėjo šūviai, automobilis atsidūrė griovyje, o vairuotojas pasipriešino (2)

Policijos departamentas informavo, kad Kaune policijos pareigūnai gaudė neblaivų vairuotoją....

Ernestas Naprys

Kaip situaciją mato milžiniškų pinigų valdytojas: atsibudome po baliaus, rusai užtaisė karą, bet rimtiems žmonėms galimybių dabar daugiau

Didžiausio Baltijos šalių privataus kapitalo investuotojo „BaltCap“ vadovaujantis partneris...