Nepakartojamus vaizdus vasario 8 d. užfiksavo Marytė Protasevičienė.

„Štai kokius ledo kalnus sukūrė vėjas nustūmęs Vištyčio ežero ledo dangą į krantą. Nežinia kaip jums, bet asmeniškai tokie kalnai asocijuojasi su ankstyvu pavasariu“, – rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Vištyčio regioninis parkas rašo, kad šis ežeras yra didžiausias ir giliausias Suvalkijos ežeras, vienas iš aukščiausiai esančių ežerų Lietuvoje, dėl švaraus ir itin skaidraus vandens pramintas „Europos Baikalu“. Vištyčio ežeras senesnis net už Baltijos jūrą. Įsiterpęs tarp kalvų jis stebina pakrančių ir vandenyje gyvenančių žuvų ir bestuburių įvairove – aptinkamos 22 žuvų ir 150 bestuburių rūšys.

Manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo pradėti kurtis prieš 10 tūkst. m. Vištyčio ežeras minimas jau 14 a. kryžiuočių dokumentuose, kuriuose buvo vadinamas Dvystyt, Wystiter See vardais. Visgi, didžiausias Suvalkijos ežeras kone visais laikais buvo dalinamas, perimamas iš vienų rankų į kitas.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vištyčio ežeras buvo pasidalintas su Rusija ir nors Lietuvai priklauso mažesnė dalis, gėrėtis galima viso ežero grožiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt