Į Lietuvą užklysta ir banginių, ir kardžuvių

Rygos įlankoje žvejų regėti, kaip įtariama, banginiai – Baltijos jūroje retas, bet reguliariai pasitaikantis įvykis, sako Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius. S. Karaliaus teigimu, prie Lietuvos krantų gyvena mažieji banginiai - jūrų kiaulės, į mūsų vandenis užplūsta ir egzotiškoji kardžuvė.

„Tas pats individas, kuris pastebėtas Rygos įlankoje, gali būti pastebėtas ir Lietuvoje. Belieka spėlioti, kas ten galėjo būti“, - apie, žvejų manymu, Baltijoje matytą banginį DELFI kalbėjo S. Karalius. Pasak S. Karaliaus, nėra retenybė, kad banginiai įplauktų į Baltijos jūrą.

„Tačiau daugiau jie fiksuojami vakarinėje jūros dalyje – kur didesnis druskingumas. Prie mūsų krantų pastoviai gyvena tik jūrų kiaulės, priklausančios mažiesiems banginiams“, - sakė specialistas.

Dvi jūrų kiaulės 2001 ir 2003 m. Lietuvos teritorijoje įkliuvo į žvejų tinklus ir buvo sugautos. Ties Melnrage įkliuvo jaunas 22 kg patinas, o traluojant 70 metrų gylyje sugauta suaugusi patelė.

S.Karaliaus teigimu, jūrų kiaulė - Lietuvoje retas, tačiau reguliariai prie šalies krantų sutinkamas gyvūnas. Visi kiti banginiai – užklydėliai, Lietuvos teritoriniuose vandenyse pasitaikantys gana retai.

Štai apie 1980 m. Lietuvos vandenyse stebėti baltieji delfinai – stambūs jūrų žinduoliai, priklausantys banginių rūšiai. 2006 m. Latvijos pasienyje pastebėtas kuprotasis banginis.

„Tokie įvykiai reti, bet reguliariai pasitaikantys“, - apie banginius Baltijos jūroje kalbėjo jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas. Surinkti duomenys rodo, kad daugiausia į Baltijos jūrą atplaukia kuprotieji banginiai.

Imigravo ir kardžuvė, ir jūrų liežuviai

Be banginių, Baltijos jūroje aptinkama ir kitų daugiau ar mažiau egzotiškų gyvūnų. Baltijoje gyvena trys ruonių rūšys. Reguliariai prie Lietuvos krantų pasitaiko pilkųjų, arba ilgasnukių, ruonių. Nusilpusius, pamestus, krante aptiktus ruonius priglaudžia ir vėliau atgalį jūrą paleidžia jūrų muziejus. Pasak S. Karaliaus, šįmet rasta ypatingai daug negyvų ruonių.

Paprastasis ruonis Lietuvoje aptiktas tik kartą istorijoje. Labai retai mūsų šalyje pasitaiko žieduotasis ruonis.

Baltijos jūroje taip pat plauko daugybė žuvų. „Nuostabos nekelia pagauti didelę menkę ar 20 kg lašišą. Tai – įprastinės mūsų žuvys. Greta to, užsuka tokių egzotų kaip kardžuvė, prieš keletą sugauta Smiltynėje“, - sakė ekspertas.

Minėta kardžuvė buvo dviejų metrų ilgio ir 50 kg svorio. „Kai man paskambino žvejai ir pranešė pagavę kardžuvę, pagalvojau, kad jiems galvos perkaito ar išgėrė alaus“, - juokėsi pašnekovas.

Kardžuvė – atlantinės rūšies okeaninė žuvis, tačiau užklydusi į šiauresnius vandenis ir Baltijos jūrą ji pasiekia ir šaltus mūsų krantus. „Kadangi Baltijos jūra vis tiek turi sąsają su okeanu, iš principo net koks jūrų vėžlys gali vasaros metu atkeliauti“, - pasakojo S. Karalius.

Jo teigimu, kartais net nežinai, kokį siurprizą pateiks jūra. Štai neseniai pirmą kartą į jūrų muziejų pateko gyvi jūrų liežuviai – iki šiol Lietuvoje neaptikta plekšninė žuvis.

Į Lietuvą atplaukusios medūzos čia gauna galą

Specialisto teigimu, pamažu keičiasi gamta, vyksta dar ne iki galo aiškūs ekologiniai pakitimai. Prieš mažiau nei 10 metų Lietuvoje apsigyveno juodažiotis grundalas – žuvis, įprastai gyvenanti Kaspijos jūroje.

Įtariama, kad su balastiniais vandenimis laivu ji atkeliavo į Gdansko įlanką, iš kur vėliau pradėjo plisti ir pasiekė Lietuvos krantus. Šiuo metu juodažiotis grundalas pakankamai dideliais kiekiais gaudomas žvejų.

Maždaug prieš dešimtmetį prie Lietuvos krantų pasirodė mėlynžnyplės krevetės, kurios čia apsigyveno, ėmė veistis ir jau yra gaudomos.

Baltijos jūroje taip pat gausu medūzų. Jos Lietuvoje pasirodo kasmet, tik skirtingu gausumu. S. Karaliaus teigimu, daugiausia medūzų būna rugpjūtį, kai jos net plika akimi matyti plaukiant keltu.

Pasak S. Karaliaus, tai – okeaninis gyvūnas, mėgstantis druskingą vandenį, tad dėl per gėlo vandens Lietuvoje nusibaigiantis ir negrįžtantis į gimtąsias vietas.