G. Paškevičius savo įrašą feisbuke teigia paskelbęs ne šiaip sau. Tą padaryti jį paskatino kitas įrašas, kuriame moteris siūlė geltonskruosčius žalčius girdyti pienu. „Man parašius „protingą“ komentarą, kad taip daryti nereikėtų, gavau atsakymą, kad taip darė mūsų protėviai ir ką aš čia suprantu... Tai ta proga, pafilosofuokim šia tema!“, – savo įraše sakė specialistas.

„Čia jau taip gavosi, kad pasitaikė labai daug kvailų sutapimų. Gyvatės į tvartus keliauja dėl graužikų (potencialaus grobio) gausos. Tais laikais žmonės į gamtą žiūrėjo visiškai kitaip. Tuo metu mūsų religija buvo dar originali ir nepakeičiama – pagonybė, kuri mokė žmones būti gamtos dalimi o ne egocentrikais, todėl gyvatės kaip ir visa kita gyvastis buvo gerbiamos“, – teigia G. Paškevičius.

„Įprastai gamtai reikėjo kažką ir grąžinti (paaukoti). Na, skamba logiškai, juk norėdamas kažką gauti, turi kažką ir atiduoti. Ne išimtis buvo ir žalčiai. Jiems pagonys nusprendė kažką „paaukoti“, todėl į bliudukus įpildavo šilto pieno. Ir taip! Labai logiška, kad žalčiai gulėdavo šilto pieno bliudeliuose! Kad tai paaiškintume, mums reikia prisiminti, kas yra žalčiai. Žalčiai – gyvatės. Gyvatės – ropliai. Ropliai – ektoterminiai (šaltakraujai). Jau suprantat, kur lenkiu? Žmonės žalčius matydavo šilto pieno dubenėliuose ir jiems atrodydavo, kad gyvatės geria pieną, tačiau jos tik šildydavosi ir taip suaktyvindavo savo virškinimą (kuo šilčiau, tuo roplių virškinimas spartesnis), kad kuo greičiau galėtų suėsti dar vieną pelioką lakstantį tvarte“, – pasakoja herpetologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)