„Sveiki, šiandien kieme, tiesiog ant trinkelių, radau labai judrų, tikriausiai, vikšrą, kurį perkėliau į krūmynus. Būtų įdomu žinoti, kas tai per gyvis“, – klausė Alfonsas.
„Sveiki, koks čia grožis mus aplankė? Gal žinote, kas čia?“, – rašė Vygintė.
Skaitytojų aptinkami padarai yra plačiai šalyje paplitusių drugių vikšrai. Jie turi labai išskirtinę išvaizdą – ant jų kūno matyti tarsi keturios išpieštos didelės akys. Nors jos atrodo kiek karikatūriškai, tačiau tarnauja svarbiam tikslui.
Gamtos tyrimų centro entomologė dr. Jolanta Rimšaitė anksčiau yra pasakojusi, kad tai yra pievinio sfinkso vikšrai. „Pievinis sfinksas yra Lietuvoje plačiai paplitęs drugys. Nors jis yra labai ryškus ir išvaizdus, pastebimas ne taip ir dažnai, nes aktyvus būna tik naktį“, – sakė ji.
Specialistės teigimu, žmonės paprastai mato ne drugius, o vikšrus.
„Jauni vikšrai maitinasi naktimis, didesni – gali maitintis ir dieną. Sutrikdytas vikšras gąsdina, demonstruoja akių formos raštą. Lėliukes vikšrai formuoja dirvoje, žiemoja lėliukėje. Vikšrai minta ožkarožėmis, gauromečiu, lipiku ir kt. Šių drugių buveinės yra paupių pievos, paežerių želdynai, pamiškės, sodai. Drugiai paplitę Europoje ir Azijoje. Labai panašus yra mažojo sfinkso vikšras“, – pasakojo entomologė.
Įspūdingai atrodančios vikšrų „akys“ tėra apgaulė – tai specialios dėmelės, skirtos atbaidyti juos sulesti norinčius paukščius. Vikšrai gąsdinami išsitempia, stengiasi parodyti ant jų kūno esančias „akis“.
Šių vikšrų galima pamatyti liepos–rugsėjo mėnesiais, o štai drugeliai skraido nuo gegužės iki rugpjūčio.
Lietuvoje žinoma 18 sfinksų rūšių.
