Pranašaujama ilga žiema
„Viskas priklauso nuo to, kaip greitai atšils. Per pastarąjį potvynį Vilniuje, 1994 m., net sniego nebuvo labai daug – prisnigo tik kovo pradžioje, bet labai staigiai atšilo ir tris dienas lijo, todėl vanduo kilo tarsi siena. Vis dėlto Neris Vilniuje iš krantų neišėjo. Didesnis pavojus grėsė tik Nemuno žemupiui.
Šiemet sniego daug, bet vandens atsargos sniege nedidelės. Jis yra purus, todėl jo lyginamasis svoris taip pat nėra didelis. Ilgiau sningant sniegas susiguli ir atrodo, kad jo tampa mažiau, bet lyginamasis svoris didėja, ypač kai būna atodrėkiai“, - aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Vis dėlto jei staiga atšiltų, vidutinis potvynis kilti galėtų. Padėtį daug kur pablogintų ledų sangrūdos. Jos potvynį jau sukėlė ties Grigiškėmis, taip pat žemiau Jonavos.
„Tačiau kol kas vasarį didelio atšilimo nežadama. Ir kovo pirmą pusę dažnai dar būna žiema. Gal per tą laiką bus koks atodrėkis, truputėlį nuleis sniego, todėl kalbant apie galimą potvynį ir jo dydį dar reikėtų palaukti. Tiesa, sninga ir sninga, antroje savaitės pusėje vėl žada sniegą. Jei per vasarį taip pasnigs, papustys, galime sulaukti ir nemažo potvynio“, - svarstė pašnekovė.
Anot N. P. Juškienės, šiuo metu labai daug sniego apie Nevėžį, taip pat grėsmė, kaip visada, iškilusi Nemuno žemupiui, taigi Šilutės rajono gyventojai nepatogumų neišvengs. Tačiau nei Vilniui, nei Kaunui pavojus grėsti neturėtų. Sostinėje gerokai paaukštinta Neries krantinė, be to, 15 proc. vandens sulaiko Vileikos užtvanka, o Kauną nuo anksčiau dažnų potvynių ties Nemuno ir Neries santaka apsaugo hidroelektrinė.
Kita vertus, potvynius prognozuoti iš anksto sudėtinga. Pavyzdžiui, 1996 m. buvo pridrėbta daug sniego ir visi tikėjosi potvynio, tačiau jo nebuvo. Mat pavasaris buvo saulėtas, be kritulių, dieną pašildavo, naktį pašaldavo, todėl sniegas išgaravo ir didelių problemų nepridarė.
Vilniuje teko irstytis valtelėmis
Pašnekovė prisimena, kad paskutinis labai didelis potvynis užfiksuotas 1979 m. - ne daug trūko, kad būtų užlietas ir Vilnius.
Dar didesnis potvynis buvo 1958 m. Tuomet Vilniuje buvo apsemta Katedros aikštė. „Tačiau tokių sąlygų, kokios buvo tuomet, dar neturime. Buvo daug sniego, tuomet atšilo, sniegas aptirpo, susidarė ledo pluta ant žemės, o po to vėl prisnigo. Kai atšilo, vanduo bėgo kaip nuo stiklo kalno. Kol kas ledo plutos niekur nėra“, - ramino specialistė.
1951 m. taip pat Katedros aikštėje ir prie Mokslų akademijos vandens buvo tiek, kad galima buvo plaukioti valtelėmis.
Tačiau didžiausias šimtmečio potvynis stebėtas 1931 m. balandį, kai buvo užfiksuotas 825 cm vandens lygis (tai atitinka maždaug trečią standartinio namo aukštą). Vanduo apsėmė Katedros aikštę, Arkikatedros požemiai buvo užlieti iki lubų, vanduo visiškai atkirto dabartines T. Vrublevskio, Tilto, Žygimantų gatves, apsėmė Antakalnio ir Žvėryno rajonus, suardė ar nusinešė apie 4 tūkst. trobesių. Tarp namų gyventojams teko plaukti valtimis.
Kol nebuvo hidroelektrinės, vanduo nuolat užliedavo ir Kauno senamiestį. Ant Vytauto bažnyčios yra net žymės, kiek vanduo buvo pakilęs. Didžiausias žinomas potvynis Kaune kilo 1946 m., kai ledo sangrūdų aukštis siekė 4,5 metro. Staigiai pradėjus tirpti sniegui ledo sangrūdų ties Kaunu Neries ir Nemuno upėse vandens lygis pasiekė 748 cm. Antras pagal mastą 1951 m. potvynis buvo 1,1 m žemesnis.
Gali nukentėti kai kurios gatvės
Anot N. P. Juškienės, Lietuvoje yra daug vietų, kurios priskiriamos potvynių rizikai. „Pavyzdžiui, išsilieja vanduo ties Kėdainiais prie vaikų darželio. Minija užlieja kai kuriuos kaimus. Taip pat Akmena apsemia prie vandens pastatytus namus. Danė Klaipėdoje užlieja dalį senamiesčio, taip pat naujus gyvenamuosius namus. Mano vaikystės laikais ten buvo pievos, todėl niekam nerūpėjo, kad jos užpilamos. Bėda ta, kad žmonės nori gyventi arčiau vandens, bet neįvertina visų sąlygų. Beje, ir šilutiškiams buvo siūloma išsikelti iš savo namų, bet jie nesutiko“, - dėstė pašnekovė.
Deja, stichijos suvaldyti neįmanoma. Pavyzdžiui, vokiečiai pylimus pastatė kairiajame Nemuno krante, tačiau tai padidino mūsų dešinio kranto užliejimą. O statyti pylimus iš abiejų pusių beprasmiška – kylantis vanduo juos suardytų. Anot specialistės, pylimais suvaldyti galima nebent mažesnius upeliukus.
Beje, jei visuotinio potvynio ir nebus, verta ruoštis miestų probleminių gatvių, kurias užtvindo net didesnė liūtis, gyventojams. „Bet tai jau savivaldybių rūpestis, kad neužsikimštų lietaus kanalizacijos. Pati mačiau vasarą, kaip Vilniuje, Karoliniškėse, žmonėms teko lipti iš užgesusio autobuso ir basomis bristi per vandenį. Dabar, kai gatvės yra gausiai barstomos, kanalizacijos iš tiesų gali užsikimšti“, - svarstė pašnekovė.
