– Kiek rūšių pelėdų gyvena Lietuvoje?
– Pradedame skaičiuot nuo mažiausiųjų – žvirblinė pelėda, lututė. Giminingos pelėdos – mažasis apuokas ir balinė pelėda, taip pat gana panašios – naminė ir uralinė. Arti žmogaus gyvenančios pelėdos – liepsnuotoji pelėda ir pelėdikė. Viešnios iš Šiaurės, kurios į Lietuvą atskrenda tik žiemoti, – laplandinė, baltoji ir raiboji pelėdos. Rūšis „su klaustuku“ – apuokėlis, kuris šalyje retai girdimas, nes jo garsas labai primena katino kniaukimą. [...] Tik retais atvejais pavyksta išgirsti apuokėlį, o pamatyti Lietuvoje turbūt dar niekam nėra tekę.
Na, ir pats stambiausias iš visų Lietuvoje gyvenančių pelėdinių paukščių – didysis apuokas. Iš viso – 12 rūšių.
– Kur Lietuvoje labiausiai paplitusios pelėdos?
Lietuvos gamtos fondas vykdo tokį projektą, kurio metu nelaisvėje gamtininkai veisia didžiuosius apuokus ir bando juos apgyvendinti laukinėje gamtoje. Paukščiams primontuojami radijo siųstuvai – taip mokslininkai seka, kaip apuokai keliauja. Kadangi tai yra žmonių užauginti paukščiai, jie gana jaukūs ir dažnai matomi prie sodybų.
Biržų giria garsėja uralinėmis pelėdomis. [...] Naujausiais duomenimis, ten jų gyvena apie 14 porų. Biržų giria ypatinga tuo, kad ten buvo aptiktos beveik visų rūšių pelėdos. Kaip ir visada, neaišku dėl apuokėlio [...] Ne taip seniai šioje girioje buvo nufotografuota ir laplandinė pelėda.
Ne visos pelėdos yra naktinės. Antai šiaurinės pelėdos (baltoji, raiboji, laplandinė) dažniau medžioja dienos metu.
– Ką Lietuvoje gyvenančios pelėdos veikia žiemą? Ar jos gyvena tokį patį aktyvų gyvenimą kaip ir šiltuoju metų laiku?
– Taip. Pelėdos daugiausiai minta graužikais, kurie taip pat aktyvūs žiemą. Jos turi ypač jautrią klausą. Žmogaus širdies dūžius naminės pelėdos girdi ir per 25 metrus! Taigi jos krenta į sniego paklotę kaip tik toje vietoje, kurioje yra peliukas. [...] Taip pat pelėdos neskrenda žiemoti į šiltus kraštus. Tik kai kurios žiemos metu pasitraukia kiek piečiau. Kaip ir minėjau, žiemą jų Lietuvoje net padaugėja, nes atskrenda viešnios iš Šiaurės.
– Maždaug nuo kovo vidurio. Pelėdų kiaušiniai – ypatingi. Jie yra ne ovalūs, o apvalūs – kaip teniso kamuoliukai. Tuo skiriasi nuo visų kitų paukščių.
Kaip ir visi plėšrieji paukščiai, pelėdos deda nedaug kiaušinių. Pavyzdžiui, lututės deda po 4–5 kiaušinius, o didžiosios pelėdos turi tik po 2 jauniklius.
– Ar ir motina, ir tėvas prižiūri pelėdžiukus, ar tik vienas iš tėvų?
– Prižiūri abu. Pelėdų jaunikliai labai daug lesa. Vien motina nespėtų atgabenti pakankamai maisto.
– Per kiek laiko pelėdžiukai tampa savarankiški?
– Priklauso nuo rūšies. Dažniausiai – per kelis mėnesius. [...] Mažieji apuokai užima kranklių lizdus, lututės arba žvirblinės pelėdos peri uoksuose. Didieji apuokai lizdus suka ant žemės, ant didesnio kupsto, todėl jų kiaušinius dažnai suėda šernai. [...] Kol pelėdžiukų pūkai dar nenukritę, jie jau ima šokinėti nuo šakos ant šakos. Po to susiformuoja plasnojamosios plunksnos, ir jaunikliai gali skraidyti nuo medžio į medį. O rudeniop pelėdžiukai jau pakankamai gerai skraido ir tampa savarankiški.
Pelėdinių paukščių plunksnos yra ypatingos. Jos turi itin švelnius galiukus, todėl skrisdama pelėda nesukelia nė menkiausio garselio.
– Dažniausiai žmonės galvoja, kad pelėdos tik ūbauja, tačiau išties jos skleidžia daug skirtingų garsų. Kam jie būna skirti?
Patelių balsai labai neišraiškingi – kvaksėjimai, kreksėjimai... Ir visi labai panašūs.
Štai, pavyzdžiui, uralinės pelėdos patino žemi balso tonai girdimi net per kilometrą. Na, o smulkesnės pelėdos labai melodingai švilpauja.
– Ar pelėdos visada gyvena poromis? Ar keičiasi partneriais?
– Partneriai pastovūs. Aišku, kai to partnerio netenka, iš to didelių problemų nedaro – susiranda kitą. [...] Beje, pastovius partnerius turi dauguma plėšriųjų paukščių.
– Vaizdo siužete užfiksavote žvirblinę pelėdą. Sakykite, ar ją sunku pamatyti žmonėms?
– Tikrai ne. Ten, kur jos gyvena, šios pelėdos žmogų prisileidžia pakankamai lengvai. [...]Išgirdę jos garsą, prie pelėdos galima prieiti per 20–30 metrų. Galima ir paprovokuoti – į mobilųjį telefoną įsirašyti patinėlio švilpimą. Taip patinėlius prisiviliosite dar arčiau, nes jie girdės tą garsą ir nervinsis – atsirado naujas konkurentas. Jie labai gina savo teritoriją. [...] Žinoma, piktnaudžiauti tuo nederėtų.
– Kuri Lietuvoje gyvenanti pelėdų rūšis jums yra pati mieliausia?
– Širdžiai mieliausia Labanoro giriose gyvenanti lututė. Tai – labai graži, nedidelė pelėda. Ir jos balso miela klausyti. Gamtininkai sako: „Lututė lutuoja – lu tu tu“. [...] Būtent lututės labiausiai patinka daugeliui ornitologų. [...] Antai Bronius Šablevičius yra apie lututes parašęs disertaciją ir išleidęs knygą „Lututė“. B.Šablevičių yra kalbinęs ir GRYNAS.lt.
