Vieną varną sulaužytu sparnu atnešė gailestingi žmonės. Kitą teko vaduoti net ugniagesiams gelbėtojams. Paukštis, matyt ilgą laiką skraidė su apsivijusiu apie koją raišteliu. Nutūpusi į medį varna pateko lyg į spąstus - virvelė apsivijo apie šaką ir paukštis negalėjo pakilti. Kelias paras juodoji kankinosi, smarkiai susižalojo koją.
Žmonės, pasigailėję paukščio, iškvietė ugniagesius gelbėtojus. Šiaulių gyvūnų globos draugijos vadovė Birutė Vaičiulevičienė sako, kad humaniškas gelbėtojų požiūris labai sušildė. Specialistė sako, niekada nesutiksianti su mintimi, kad tokių paukščių kaip varnos nereikia galėtis. "Vietos po
saule turi užtekti visiems. Niekas neturi kentėti skausmo. Jeigu gamta sukūrė varnas, jas privalu gerbti, kaip kiekvieną gamtos kūrinį", - aiškina ji.
Po kančių sveikstančios varnos vargu ar galės grįžti į gamtą, mat vienai sužeistas sparnas, kitai - koja. Tačiau globėja paukščiams prognozuoja gražią ateitį - tikisi, kad atsiras žmogus, norintis varnas laikyti namuose. Varnos yra greit prijunkantys paukščiai, labai draugiškos, gudriai pokštais
linksminančios žmogų ilgus metus, gan gerai sutariančios su kitais naminiais gyvūnais, mokančios išvengti nepageidaujamo kontakto su katėmis. Varnas namie laikė ne vienas žinomas žmogus ir labai džiaugėsi šių paukščių draugyste.
Laikiusieji varninius paukščius namuose sako, kad gyvenimas su žmogumi jiems labai patinka. Jeigu namuose gyvena keli žmonės, jos, lyg šuniukai, didžiausią dėmesį rodo mylimiausiam šeimos nariui. Tupia šeimininkui ant peties, snapu kedena plaukus, lesa iš šaukšto, pamačiusios pasitinka ir sveikina karksėdamos.
Varnos yra nereiklios maistui, lesa beveik viską. Jeigu žmogui priimtina, varnai net nereikia narvo, ji miegui pati susiranda vietą, tupi, kur nori, puikiai supranta, kur pavojinga. O jauki varna kaimo sodyboje - gan egzotiškas draugas gamtoje, mat žmogų gali lydėti į žvejybą, žaisti kieme, išdykauti su kitais naminiais gyvūnais.