Keistos formos snaigės nustebino ne vieną. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai paaiškino, kad snaigių būna labai įvairių ir kartais jos iš tiesų atrodo kaip adatos.
„Vaikystėje visi piešdavom ir karpydavom iš popieriaus snaiges. Jos dažniausiai atrodydavo kaip susikryžiavę 3 ar 4 brūkšneliai. Daugelis būtent taip įsivaizduojame tą klasikinę snaigę. Tokia snaigės forma turi pavadinimą – dendritas.
Vis dėlto, gamtoje snaigių formų pasitaiko visokių. Nuo įvairiausių plokštelių, stulpelių (kurie mums primena dribsnius/grūdus/granules) iki adatų.
Taip taip, adatų. Tokios irgi kartais iškrenta, nes tai yra tos pačios snaigės tik susiformavusios prie kitokių oro temperatūros ir prisotinimo (drėgme) sąlygų. Komentaruose rasite grafikėlį, kuriuo esame dalinęsi prieš keletą metų. Jame galite matyti, kad prie skirtingų sąlygų formuojasi skirtingų formų snaigės“, – paaiškino specialistai.
Snaiges užfiksavo Regina Buikienė. Moteris sakė, tokias matanti pirmą kartą.
„Snaigės gali būti įvairių dydžių ir formų. Krintanti sąlyginai apvali snaigė gali pradėti tirpti ir vėl užšalti, persiformuoti į sniego dribsnius, granules, gniutulus. Snaiges sudaro arba taisyklingi ledo kristalai (plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės), arba kristalų kompleksai (ežiai, sąsagos). Vien apie snaiges ir jų formavimąsi galima daug ir ilgai kalbėti“, – teigė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai.
