Įdėmiai sekiau brėtlingių išmetimo į krantą reiškinio aprašymus. Žiniasklaidoje tai pristatyta kaip sensacija, tačiau buvo aišku, kad negyvų brėtlingių išmetimas iš jūros į krantą negali būti siejamas su žvejybos technikos avarija ar jūros teršimu kažkokiais naujais chemikalais.Vėliau tai ir pasitvirtino.
Aplinkosaugininkai nerado jokių netinkamos žvejybos, suplėšytų tralų ar užterštos jūros pėdsakų.Masinė brėtlingių žūtis ir jų išplovimas į krantą yra paaiškinami mokslo žiniomis ir per dešimtmečius įgyta patirtimi.
Dar 1881 metais Kenigsbergo (Karaliaučiaus) universiteto profesorius Bertoldas Benekė išleistoje monografijoje nurodė, kad brėtlingiai yra trumpo gyvenimo ciklo, anksti lytiškai subręstančios žuvys, kurioms būdingos masinės ponerštinės žūtys.
Jos plaukioja dideliais būriais mažuose gyliuose. Pavasarį per nerštą jų tuntai nusileidžia į didesnius gylius ir dėl išsekimo žūva. Į vandens paviršių iškilę negyvi 1-3 metų brėtlingiai tampa jūrinių paukščių grobiu.Tikėtina, kad šiemet toks likimas ištiko didesnį neršusių brėtlingių būrį.Įprasta manyti, kad brėtlingiai neršia tik gegužę.
Įžymus ichtiologas, profesorius Georgijus Nikolskis dar 1950 metais rašė, kad brėtlingiai Šiaurės ir Baltijos jūrose neršia nuo sausio iki birželio. Todėl masinė brėtlingių žūtis ir nenustebino.Panašiai, kaip brėtlingiai, Kuršių marių baseine po neršto masiškai žūva stintelės.
Marių priekrantėse prie Skirvytės ir Vytinio pačiam teko stebėti tokį reiškinį. Negyvų stintelių sankaupomis buvo nuklotos ištisos pakrantės. Jų kvapas nemaloniai rietė nosį. Paukščiai žuvis triukšmingai dorojo.Šį reiškinį XIX amžiuje taip pat buvo aprašęs jau minėtas B.Benekė.
„Dideli kiekiai stintelių sugauti per nerštą ir po jo būdavo panaudojami daržams ir laukams tręšti, gyvuliams šerti, techniniam tepalui – „tranui“ virti, pusvelčiui vargšams dalinti. Esant ramiam orui, negyvos stintelės po neršto padengdavo vandens paviršių, krūvos išmestų žuvyčių pliažuose ir meldų nendrių sąžalynuose ilgai skleisdavo bjaurų kvapą“, - rašė B.Benekė.
Nėra pagrindo netikėti šiuo autoritetingu mokslininku, ichtiologu. Knygoje „Rytų ir Vakarų Prūsijos žuvys ir žvejyba“ jis aprašė ir mūsų krašto žvejybos įrankius, sistemas, atskiras žuvų rūšis.
