Iš Kupiškio į Panevėžį pas Vyturio gatvėje gyvenančią dukterį atvykusi pasisvečiuoti Emilija Masiliūnienė ketvirtadienį po pietų išvedė pavedžioti šuniuką. Priėjusi Aguonų gatvės pabaigoje augančius krūmus moteris pastebėjo kažką šmėžuojant. Labiau prisiartinusi kupiškėnė pastebėjo besiblaškantį stirniną. Pamaniusi, kad žvėrelis įsipainiojo žabuose, ponia Emilija pririšo šunį ir patraukė stirnino link. Priėjusi arčiau moteris suprato žvėrelį įkliuvus į kažkieno paspęstą kilpą.

Kadangi stirninas blaškėsi ir nieko nenorėjo prisileisti, E.Masiliūnienė paskambino dukrai. Ši buvo darbe ir negalėjo anksčiau išeiti. Nematydama kitos išeities moteris paskambino Kupiškio policijoje dirbančiam sūnui. Jis ir susisiekė su aplinkosaugininkais. Gavęs pranešimą į Panevėžio pakraštį atvyko Panevėžio miesto aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis aplinkos apsaugos inspektorius Alfredas Breivė ir, talkinant E.Masiliūnienei, išvadavo užpakalinėmis kojomis į kilpą įkliuvusį stirniną. Miško gyventojas, atgavęs laisvę, nėrė tolyn nuo žmonių.

„Visko gyvenime esu mačiusi, bet kad brakonieriai kilpas statytų prie pat miesto ir gaudytų žvėrelius, neteko. Juk jie eina arčiau žmogaus prašydami pagalbos. Tokių piktų žmonių neteko sutikti. Aš nieko gero nepadariau. Dėkoti reikia pareigūnui, kuris atvažiavo ir išlaisvino stirniną“, – po įvykio kalbėjo E.Masiliūnienė.

Dirbta profesionaliai

Kaip PB sakė A.Breivė, į kilpą buvo įkliuvęs maždaug 3–4 metų stirninas, medžiotojų ir aplinkosaugininkų vadinamas ožiu. Tai, kad stirninas suaugęs, rodė ragai su pantais. Pareigūnas pasidžiaugė: stirninui kilpa užveržė tik užpakalines kojas, jei į ją žolėdis būtų įkišęs galvą, galėjo pasismaugti. A.Breivė atkreipė dėmesį, kad būta gerai pasiruošusio brakonieriaus, nes kilpa pagaminta iš daugiavielio į spiralę susukto trosiuko ir pastatyta profesionaliai. „Tai tikrai ne vaikėzų darbas, – akcentavo pareigūnas. – Bene keisčiausia, kad bandoma brakonieriauti tiesiog mieste, nuo tos vietos, kur buvo įkliuvęs stirninas, iki pirmųjų gyvenamųjų namų tėra penkiasdešimt metrų. Nuoširdžiai ačiū abejingai nelikusiai moteriai, padėjusiai žvėreliui.“

A.Breivė sakė norįs paprašyti panevėžiečių, ypač gyvenančių miesto pakraščiuose, arčiau miškų ir krūmynų masyvų, pastebėjus įtartinus asmenis, kurie darytų ar rengtųsi daryti kilpas, informuoti aplinkosaugininkus. Pareigūnas dar kartą pakartojo negalįs atsidžiaugti net ašarą nubraukusios E.Masiliūnienės geranoriškumu ir neabejingumu. Anot jo, jei tokių žmonių būtų daugiau, negerovių smarkiai sumažėtų.