Apribota dar labiau

Ungurių žvejyba Lietuvoje dar labiau apribota atsižvelgus į blogėjančią ungurių išteklių būklę ir Europos Tarybos reglamentą.

Po ribojimų žvejams mėgėjams ungurius lieka gaudyti kituose vidaus vandenyse išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, žvejui mėgėjui per vieną žvejybą leidžiama sugauti 3 ungurius.

Verslinės ungurių žvejybos draudimas Kuršių mariose taip pat nustatytas ir truks 6 mėnesius. Jau šių metų pradžioje ungurių verslinė žvejyba buvo apribota ungurių migracijai svarbiuose upeliuose. Dabar ji galima 18 iš buvusių 45 verslinės žvejybos vietų, kuriose jau anksčiau paskirtos žvejybos kvotos.

Žvejai ant Palangos tilto

Nuo 2025 m. numatoma visiškai uždrausti migruojančių ungurių verslinę žvejybą upėse, rašė ministerija.

Nauda abejoja

Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis nesistebi, kad visiškas mėgėjiškos ungurių žūklės draudimas Kuršių mariose susilaukė žvejų mėgėjų pasipiktinimo. Žvejai mėgėjai, anot jo, viena didžiausių žvejų bendruomenių Lietuvoje.

Kiek toks draudimas racionalus – pasakyti sunku. Juolab, kad verslinei ungurių žvejybai Kuršių mariose taikomi tik daliniai ribojimai, sako ekspertas.

„Kyla klausimas ar toks, mano galva perteklinis, ribojimas nėra dar vienas „sunku kontroliuoti – tai uždrauskime išvis“ variantas. Kuršių marios yra vienas intensyviausiai eksploatuojamų ir daugiausiai gamtosauginių problemų keliantis vandens telkinys Lietuvoje, taigi šis draudimas suprantamas. Tikėtina, kad Aplinkos ministerija tai mato kaip vieną iš priemonių neleisti verslinei žūklei slėptis po mėgėjiškos žvejybos priedanga, pavyzdžiui, naudojant didelį ungurinių skritulių kiekį ar pan.

Ungurys

Žvelgiant iš mokslinės pusės, toks sprendimas yra ungurių apsaugos plano rėmuose. Europinis ungurys yra sparčiai nykstanti žuvų rūšis. Ir nors pastarieji metai rodo jų populiacijos atsigavimą prie Europos krantų, vargu ar vėl leisti neribotą jų žūklę būtų racionalu“, – sako K. Skrupskelis.

Anot jo, nėra pagrįstų įrodymų, kad dėl klimato kaitos silpstančios Golfo srovės atšakos dar atneša stiklinius unguriukus iki Baltijos jūros prieigų ar juolab Lietuvos upių žiočių. Paskutiniai ungurių jauniklių (lervučių) sugavimai prie Danijos krantų (Baltijos jūros prieigose) fiksuoti daugiau nei prieš dešimtmetį.

„Kad apsaugotume čia lėktuvu atskraidintus (priminsiu, kad pastaruosius dešimtmečius į Lietuvos vidaus vandenis įžuvinami unguriai atskraidinami lėktuvu iš Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos ungurių paauginimo ūkių) ungurius, vargu ar gelbėjam bendrą jų populiaciją pasaulyje“, – dėsto jis.

Tas pats, jo teigimu, pasakytina ir apie šių žuvų žvejybos ribojimus vidaus vandenyse. Nors Europos ungurių apsaugos plane numatytos priemonės reglamentuojančios migracijos kliūčių mažinimą, didelės įtakos pasaulinei europinio ungurio populiacijai Lietuva vargu ar turi. Visgi tai nereiškia, kad net ir mažas žingsnis saugant šias žuvis nuo išnykimo nėra svarbus.

Kęstutis Skrupskelis

„Apie naujas ungurių apsaugos priemones galima pasakyti tik tiek – tam būtini pagrįsti ekonominiai skaičiavimai. Galbūt verslinės ar mėgėjų žvejybos pinigai nukreipti šių žuvų jauniklių įžuvinimui mūsų vandenyse duotų gerokai daugiau naudos, nei visiškas šios rūšies žvejybos draudimas nuo 2025-ųjų metų“, – priduria pašnekovas.

Kalbinti žvejai mėgėjai sakė, kad ungurių nėra sugavę jau seniai ir specialiai jų neieško, mat ši žuvis patinka ne visiems: labai slidi, o nuo gleivių pajuoduoja rankos. Upėse žvejojantys verslininkai, su kuriais pavyko susisiekti, taip pat teigė, kad orientuojasi į kitokių rūšių žuvis.

Nebežvejosime visai

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas teigia, kad ungurių žvejyba apribota visiems, tik kiek skirtingai.

„Kadangi tai yra Europos Sąjungos reglamentas, jo nuostatos taikomos tiesiogiai (nėra perkeliamos į nacionalinę teisę). Ten parašyta, kad mėgėjų žvejyba draudžiama Kuršių mariose, kituose vidaus vandenyse mėgėjams žvejoti ungurius galima – leidžiama sugauti 3 žuvis per vieną žvejybą. Prisideda tai, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja draudimas žuvis gaudyti su skrituliais. Kuršių mariose verslininkams nustatomas 6 mėnesių žvejybos draudimas, o žvejai mėgėjai čia ungurių negali gaudyti ištisus metus“, – aiškina ministerijos atstovas.

Unguriai

Vis dėlto žvejams verslininkams lieka 18 upių, kuriose ungurius gaudyti galima. Paklaustas, ar sąžiningas toks padalijimas, V. Graičiūnas patikslina, kad ungurių gaudymui upėse taip pat yra nustatytos kvotos.

„Kadangi jau paskirtos kvotos, dar ir jas atimti iš verslo būtų sudėtinga, tai yra teisėti lūkesčiai, kuriuos verslas gintų. Dabar ungurių žvejybai nebėra skiriami nauji upeliai, nauji limitai, tiesiog žvejai verslininkai baigs gaudyti jiems skirtą ungurių kvotą ir nuo 2025 metų birželio mėnesio daugiau šalies upeliuose šių žuvų žvejyba nebevyks“, – kalba pašnekovas.

Jis taip pat sako, kad po 2025 m. ungurius, pagal dabartinę tvarką jei ši nepasikeis, žvejai mėgėjai galės gaudyti vidaus vandenyse išskyrus Kuršių marias ir Baltijos jūrą, o verslininkai, matyt, šių žuvų nebegaudys.

Tiesa, Lietuvoje verslininkų sugaunamų ungurių kiekis, anot V. Graičiūno, sudaro tik apie 0,1 proc. bendro europinio ungurio sugavimų skaičiaus. Taigi Lietuva šių žuvų populiacijai įtakos turi nedaug. Vis dėlto šios žuvys, kurios neršia Sargaso jūroje, dėl neaiškių priežasčių pastaruoju metu itin nyksta, o Europos krantus pasiekia vis mačiau stiklinių unguriukų, tad tenka imtis papildomų apsaugos priemonių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt