Netrukus pasaulį apskriejo žinia, kad šios ekspedicijos dalyvius naktį iš birželio 22-osios į 23-ąją nužudė teroristai, rašo dancor.sumy.ua.
Tik per laimingą atsitiktinumą, vedamas kažkokios vidinės nuojautos, V. Roško paskutiniu momentu atsisakė šios išvykos, nors jo vardu jau buvo rezervuoti bilietai, parengta viza į Pakistaną ir išduotas leidimas kopti į Nanga Parbatą.
„Iš pradžių viskas klostėsi gerai, - korespondentui pasakojo V. Roško. - Tačiau artėjant ekspedicijai, kažkas ėmė kelti vis didesnį nerimą. To dar nebuvau patyręs. Paprastai jei ruošiesi kažkur vykti, tai galvoji tik apie kelionę (alpinistai gana egoistiški žmonės), būni nusiteikęs išvykti: jei turi pinigų – gerai, jei ne – skoliniesi. Šį kartą kažkodėl taip nebuvo. Nors ir ruošiausi. Jau turėjau įsigijęs bilietus į Pakistaną, pase buvo įklijuota Pakistano viza, išduotas leidimas kopti – viskas parengta. Tačiau likus maždaug savaitei, apėmė jausmas, kad vykti nereikia. Išskristi į ekspediciją reikėjo birželio 6-ąją. Skambina Igoris Svergunas, o aš jam sakau: „Igori, man nesigauna išvykti“. - „Kaip tai?! Tu gerai pagalvok!“. - „Nežinau, kažkas nesiklijuoja. Vargu ar pavyks“.
Tragedija įvyko naktį į birželio 23-iąją Šiaurės Pakistano Gilgito kalnų rajone. Ukrainos ambasados Pakistane duomenimis, maždaug 1 val. nakties tarptautinės ekspedicijos stovyklą, kurioje buvo įsikūrę daugiausia alpinistai, užpuolė vietos kovotojai. Banditai, kurių, vienais duomenimis, buvo dešimt, kitais – 12, pažadino žmones, išvedė juos į lauką ir sušaudė.
Po išpuolio, kalbėta, kad reikėtų boikotuoti Pakistano alpinizmo ekspedicijas. V. Roška mano, kad tai neįmanoma.
„Kaip tai? Ten stūkso 6 viršukalnės iš 14-os, kurių aukštis siekia daugiau kaip 8 tūkst. metrų. Maskvoje sprogdino metro stotį, teatrą. Tačiau žmonės toliau važinėja metro, eina į teatrą. Tai būtų tas pats, jei po avarijos Charkove, kur žmonės žuvo, laukdami stotelėje troleibuso, visi liautųsi važinėję viešuoju transportu...“, - sakė jis.
V. Roška, galima sakyti, gimė po laiminga žvaigžde. 2011 metų sausį jis su dar dviem alpinistais penkias paras be maisto ir vandens tūnojo sniego pusnyje Prancūzijos Alpėse. Tuomet visas pasaulis sekė jų gelbėjimo operaciją. Tačiau šį kartą, deja, alpinistų likimas susiklostė kur kas tragiškiau. Pakistane per teroristų ataką žuvo iš viso 10 alpinistų ir vienas vedlys.
Paklaustas, ką žino apie šią tragediją, V. Roška pasakojo: „Vyrukai dirbo su maršrutu. Pasidalijo į dvi grupes, kiek suprantu, ir paeiliui ruošė kelią, t. y., kol viena grupė kūrė tarpines stovyklas ir rišo virves, antroji ilsėjosi bazinėje stovykloje. Bazinė stovykla, mano žiniomis, buvo įkurta 4 800 m aukštyje. Tragedijos išvakarėse kaip tik dirbo I. Sverguno grupė. Po to jie nusileido, ir į viršų pakilo antroji – jaunimo – grupė. Bazinė stovykla, grubiai lyginant, primena stovyklavimą su palapinėmis prie upės... Pakankamai šilta, stovi palapinės, žmonės ilsisi – žinoma, be alkoholio, tačiau jie turi virtuvę palapinėje. Žmonės ilsėjosi, nieko nelietė. Naktį įsiveržė, atėmė dokumentus, pinigus, sustatė visus į eilę ir 11 žmonių sušaudė. Iš pradžių nužudė vieną pakistanietį, likusius sumušė, o užsieniečius sušaudė... Man birželio 23 dieną paskambino ir pranešė šią žinią. Iš pradžių galvojau, kad tai melas, kad taip negali būti... Tai pirmas kartas, kai bazinėje stovykloje nė už nieką sušaudo sportininkus. Juo labiau, kad vietos gyventojams šie sportininkai yra vienintelis uždarbio šaltinis (padeda jiems nešti kuprines, ruošia valgį)“.
Kitas likęs gyvas alpinistas iš Ukrainos Michailas Kolotuškinas anksčiau sakė, kad alpinistus vertė priimti islamą, o vėliau uždaužė lazdomis.
DELFI primena, kad šeštadienį, apie 22.45 valandą vietos laiku, užpuolikai, apsivilkę sukarintos organizacijos – Gilgito žvalgų – uniformomis, užpuolė bazinę alpinistų stovyklą Nanga Parbat prieškalnėje.
Ginkluoti asmenys atskyrė ir surišo du pakistaniečius, nors vėliau vieną jų nušovė.
Užpuolikai nužudė 10 užsienio alpinistų. Tarp aukų buvo ir lietuvių alpinistas Ernestas Markšaitis. Jo kolega Saulius Damulevičius baisaus likimo išvengė, nes buvo išėjęs į kitą stovyklą.
