Pavyzdingiausiai rūšiuoja stiklą
Vilniaus mieste atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad geriausiai žmonės rūšiuoja stiklą, prasčiausiai – plastiką. Stiklui skirtuose konteineriuose netinkamų atliekų būna 5–10 proc.
„Dažniausiai į stiklo konteinerius būna primetama PET butelių, porceliano, keramikos, veidrodžių duženų“, – lrt.lt sakė šios įmonės atstovė žiniasklaidai Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė.
Pasak atstovės, vilniečiai neblogai rūšiuoja popierių, tačiau apie 20–40 proc. mėlynų konteinerių turinio sudaro buitinės atliekos: „Anksčiau gana dažnai rasdavome panaudotų sauskelnių, tualetinio popieriaus. 2011-ųjų rudenį gana gausiai popieriaus konteineriuose rasdavome medžių lapų, šakų. Šiuose konteineriuose randame ir padangų, teko traukti net mašinos buferį“, – gyventojų rūšiavimo įpročius dėstė J. Antanaitytė-Voldemarienė.
Blogiausia situacija, pasak pašnekovės, plastiko konteineriuose. Juose esą gausu buitinių atliekų, dažnai randama stiklinių butelių, aliejumi ar tepalais užterštų pakuočių, nedidelių elektros prietaisų, o geltonuosiuose konteineriuose būna iki 80 proc. ne plastiko.
Tuo metu UAB „Kauno švara“ skaičiuoja per mėnesį Kauno mieste ir dalyje teritorijos už miesto surenkanti apie 50 t plastiko, iš kurių apie 30–40 proc. atliekų būna netinkamų perdirbimui. Popieriaus surenkama apie 70 t, iš kurių apie 10 proc. būna netinkamo rūšiavimui. Stiklo ši įmonė surenka apie 100–140 t (vasarą iki 200 t), iš kurių 5 proc. būna netinkamo perdirbimui. Visos netinkamos perdirbimui atliekos iškeliauja į sąvartyną.
Vasario mėn. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atliko atliekų monitoringą. Nustatyta, kad Klaipėdos mieste tarp mišrių atliekų rasta 15 proc. popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, atliekų, 14.3 proc. plastiko atliekų, 7.2 proc. stiklo. Šios atliekos turėjo būti rūšiuojamos. Klaipėdos rajone popieriaus ir kartono atliekų rasta 3,8 proc., plastiko – 12,3 proc., o stiklo – 8,8 proc.
Vis dar tiki mitais
„Iš tikrųjų yra suteiktos visos galimybės – yra antrinių žaliavų konteineriai, yra tie, kas surenka, bet vis tiek žmonės tuo nesinaudoja. Konteinerių yra tiek, kiek priklauso ir turėtų būti – jų yra mieste daug ir nemanau, kad jie yra nepatogūs“, – LRT interneto tarnybai sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Ramunė Šličienė.
Pasak bendrovės „Ecoservice“ atstovės Ingos Kovalionok, patirtis rodo, kad rūšiavimo taisyklingumą ir populiarumą lemia žmonių išsilavinimas ir pragyvenimo lygis. Rajonuose ir gyvenvietėse, kur gyvena aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, rūšiavimas labai populiarus. Tuo metu senesniuose rajonuose gyventojai vis dar pasyviai rūšiuoja – patingi nueiti 200 metrų išrūšiuoti antrines žaliavas.
„Dar viena problema – asocialūs asmenys, kurie iš rūšiavimo konteinerių išrenka antrines žaliavas, po savęs palikdami tik šiukšles ir stiklo duženas“, – pridėjo I. Kovalionok.
Tuo metu UAB „Kauno švara“ atstovė žiniasklaidai Rima Apolianskaitė mano, kad visuomenėje vis dar girdimas mitas, kad surūšiuotos atliekos vis tiek suverčiamos ir išvežamos į sąvartyną: „Šį mitą mes stengiamės paneigti, įvairiausiais būdais – spaudoje, ekskursijomis, bet šį mitą vis dar gvildena.“
Išmetamos šiukšlės priklauso ir nuo sezoniškumo – po Šv. Kalėdų žmonės, pasak „VSA Vilnius“ atstovės, į konteinerius sviedžia eglutės žaisliukus, elektrines lemputes, šokoladinius kalendorius ir pan. Po Vėlinių randama daug žvakių dėkliukų ir plastikinių gėlių, o pavasarį ir rudenį, kai žmonės aktyviau tvarkosi namus, konteinerius papildo avalyne, drabužiais ir smulkiais namų apyvokos daiktais.
Anot I. Kovalionok, daugiausia antrinių žaliavų randama vasaros metu, kai padaugėja įvairių gėrimų vartojimas. Žiemos metu labiausiai sumažėjo popieriaus atliekų kiekis – žmonės popierių naudoja kūrenimui.