Šį kadrą užfiksavęs verslininkas Ričardas Anusauskas kone kalamas prie kryžiaus – vyras kaltinamas trikdąs saugomas rūšis jų tuoktuvių, jauniklių auginimo metu ir tokiu būdu nusižengiąs fotografo etikai.
Kaltina pažeidus įstatymą
Klaipėdos universitete studijavęs ornitologas Modestas Bružas „Vakarų ekspresui“ komentavo esąs įsitikinęs, kad fotografas turėjo pasielgti visiškai kitaip. Anot jo, analizuojant šią situaciją, kyla ne vienas klausimas dėl vyro elgesio. Jis teigė įžvelgiantis net įstatymo pažeidimą.
Ornitologas teigė, kad informacija apie įvykio vietą kol kas nėra žinoma, bet numanoma, kad incidentas įvyko Dzūkijoje.
„Iš žiniasklaidos aišku, kad jis ten gyvena“, – aiškino M. Bružas.
Lietuvos ornitologų draugija pareiškė, kad žmogus, kuris iš arti mėgina įamžinti gyvūnus, ne visada turi žinių apie juos, tad gali kelti pavojų. Esą tai šiuo atveju ir nutiko.
„Dažnas, galintis sau leisti įsigyti gamtai fotografuoti reikiamą techniką, neturi biologinių žinių apie fotografuojamas rūšis, todėl nėra ir suvokimo, kokius pavojus gyvajai gamtai gali sukelti žmogus, stengdamasis ją įamžinti iš arti. Ypač jautriausiu paukščių bei kitų gyvūnų veisimosi metu“, – teigiama Lietuvos ornitologų draugijos „Facebook“ įraše, kur publikuotos ir R. Anusausko fotografijos.
Jame aiškinama, kad dar prieš kelias dienas R. Anusauskas ir jo kolegė pasidalijo fotografijomis, kuriose matyti ant žemės su kamera rankose gulinti kurtinio patino užpulta ir kojomis besiginanti moteris.
„Nors kurtinių patinai pavasariais kartais pakvaišta ir dėl hormonų antplūdžio pasidaro pernelyg drąsūs bei išeina net ant miško kelių, tačiau šiuo atveju, panašu, kad buvo stipriai peržengtos gamtos fotografijos etikos ribos. Kurtiniai yra itin reta ir jautri Lietuvos vištinių paukščių rūšis, kurių Lietuvoje priskaičiuojama vos 300-400 patinų, todėl jų tuoktavietės griežtai saugomos ir viešai neskelbiamos. Tik didelę patirtį turintys gamtininkai ir gamtos fotografai gauna Aplinkos apsaugos agentūros išduodamus leidimus šiuos paukščius fotografuoti ar filmuoti. Tačiau leidimas tik pradžia, būti kurtinių tuoktuvėse ir likti nepastebėtam - sunki užduotis“, – teigiama draugijos įraše.
Jame taip pat pranešama, kad dėl šio incidento Lietuvos ornitologų draugija jau kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą. Esą čia sužinota, jog nei verslininkui, nei kadre įamžintai moteriai nebuvo išduotas leidimas saugomoms rūšims fotografuoti ir filmuoti.
„Taigi, šia veikla pastarieji gamtos fotografai užsiiminėjo neteisėtai“, – įsitikinę Lietuvos ornitologų draugijos atstovai.
Klausimų kelia ir komentarai
Ornitologas M. Bružas patikslino, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūrai yra pateiktas raštas su verslininko nuotraukomis, jo viešais komentarais apie fotografijos užfiksavimo detales. „Informacijos apie pradėtą tyrimą neturiu“, – sakė jis.
M. Bružas akcentavo, kad fotografuojant saugomus retus ar nykstančius paukščius gauti leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros yra kone būtina.
M. Bružas dėstė neturintis žinių, ar R. Anusauskas buvo susisiekęs su draugijos sekretoriatu, bet savo poziciją esą verslininkas yra išreiškęs ant savo „Facebook“ paskyros sienos.
Šiame verslininko R. Anusausko įraše teigiama, kad minėta situacija tetruko vos vieną minutę, o paukštis esą buvo užfiksuotas netikėtai, to specialiai nesiekiant.
„Buvome vietovėje, kuri nėra pažymėta kaip kurtinių tuoktuvių arba gyvenamoji vieta. Nėra jokia naujiena, kad kai kurie kurtiniai kartais elgiasi keistai. Mes tokį ir sutikom… Visiškai netikėtai. Turint rankose fototechniką neįamžinti tokio išskirtinio susitikimo būtų mažų mažiausiai neprofesionalu (visa situacija tetruko apie minutę, kol paukštis išdidžiai nuėjo tolyn į mišką)“, – rašė verslininkas.
Tačiau ornitologas M. Bružas pastebėjo, kad kai kurios verslininko skelbiamos šios istorijos detalės, jo nuomone, nesutampa.
Ornitologas aiškino, kad konkrečiai nėra aišku, ar verslininkas išties su moterimi važiavo automobiliu ir sustojo paukštį nufotografuoti bei užtruko tik minutėlę. Anot jo, buvo užfiksuotas ir pačios nuotraukoje įamžintos moters komentaras, kad ji ėjo iš slėptuvės ir netikėtai ją pasivijo paukštis.
Tad kaip buvo iš tiesų, M. Bružui nėra aišku.
Papasakojo apie gamtos subtilybes
Vis dėlto M. Bružas teigė, kad kurtiniai išties kartais pasirodo šalia žmonių. Todėl šiems reikėtų elgtis apdairiai ir jokiu būdu nedaryti tokių veiksmų, kurie paukščius išgąsdintų.
„Dabar jau beveik pasibaigė kurtinių tuoktuvės. Tuoktuvių vietos yra dažniausiai nekintančios, todėl saugomos, jas žino tik saugomų teritorijų specialistai ir kai kurie gamtininkai. Jose kurtinių patinai tarpusavyje kovoja dėl patelių – giminės pratęsimo.
Nemažai yra vaizdo įrašų, nuotraukų, kai iš tiesų žmonės tiesiog važiuodami miško žvyrkeliu sutinka kelią pastojusius kurtinių patinus, kurie dėl hormonų audrų savo dominavimą teritorijoje gali skelbti tiek žmogui, tiek automobiliui. Tiek patinai ar patelės kartais netgi būna pražudomi greitai miško keliais važiuojančių automobilių“, – sakė M. Bružas.
„Vakarų ekspresas“ pamėgino susisiekti su Lietuvos ornitologų draugijos įraše socialiniuose tinkluose paminėtu verslininku R. Anusausku, tačiau vyras į žurnalisto žinutę neatrašė ir savo pozicijos dienraščiui neišdėstė.
Viskas prasidėjo dėl šilagėlių
Vis dėlto, naujienų portalui Delfi.lt R. Anusauskas buvo atviresnis. Jis sakė nebuvęs kurtinių tuoktuvių vietoje ir kartu guodėsi, kad gauti leidimą fiksuoti saugomas rūšis yra sunku.
„Visų pirma, leidimą gauti sunku, juos gauna ne visi. Tačiau čia svarbiau kitas dalykas – mes nebuvome tuoktuvių vietoje. Tai visai kita situacija. Viskas įvyko atsitiktinai, netikėtai, netyčia“, – tvirtino R. Anusauskas.
Verslininkas teigė, kad tą dieną jis kartu su moterimi filmavo vilką. Jau vykstant namo moteris panoro nufilmuoti ir šilagėles, tad jie sustojo.
„Žinojau, kad tai ilgas procesas, tad palikau ją vieną, o pats nusprendžiau pasižvalgyti kiek toliau – mes fotografuojame ir filmuojame važinėdami paprastais miško keliukais, tą daro ir grybautojai, ir uogautojai. Kadangi turėjau žiūronus, pastebėjau, kad šalia Rūtos vyksta kažkoks veiksmas. Nepatikėjau savo akimis – ją puolė kurtinys. Pastačiau mašiną 100 metrų nuo tos vietos ir ėmiau sėlinti. Paskui išgirdau Rūtos pagalbos šauksmą“, – portalui Delfi.lt pasakojo vyras.
Fotografavimą laiko gyvūno naudojimu
Apie verslininko užfiksuotą fotografiją „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo ir Aplinkos apsaugos agentūros pozicijos.
Atsiųstame agentūros atstovės ryšiams su visuomene Linos Gaidžiūnaitės komentare visų pirma paminėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, saugomų rūšių naudojimu gali būti pripažįstamas ir tam tikros saugomos rūšies individų stebėjimas, žymėjimas, veisimas, filmavimas, fotografavimas.
„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal šį įstatymą visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, yra priskiriamos saugomoms rūšims. Kurtinys (Tetrao urogallus) taip pat yra įtrauktas į patvirtintą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą“, – aiškino L. Gaidžiūnaitė.
Ji teigė, kad saugomų rūšių naudojimas jokiu būdu neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.
„Asmenys, naudojantys saugomas rūšis, turi laikytis įstatymo reikalavimų ir Aplinkos ministerijos nustatytos saugomų rūšių naudojimo tvarkos. Saugomų rūšių paėmimas iš gamtinės aplinkos, tų rūšių stebėjimas, žymėjimas, filmavimas, fotografavimas, veisimas, laikymas nelaisvėje, saugomų rūšių naudojimas mokslo tiriamiesiems darbams ir kitos naudojimo formos, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybą, atliekamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą.
Atsižvelgdama į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nuostatas, Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimus naudoti saugomas rūšis“, – patvirtino L. Gaidžiūnaitė.
Leidimo neišdavė ir atlieka tyrimą
Ji taip pat akcentavo, kad agentūra nei R. Anusauskui, nei nuotraukoje užfiksuotai moteriai šiais metais metais nėra išdavusi leidimų filmuoti ar fotografuoti kurtinius.
„Šie duomenys Lietuvos ornitologų draugijai buvo patvirtinti el. paštu, informacija apie galimus aplinkosauginius pažeidimus 2020-04-23 pagal kompetenciją el. paštu pateikta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, t. y. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kuris, mūsų žiniomis, šiuo metu atlieka tyrimą dėl galimo pažeidimo“, – informavo L. Gaidžiūnaitė.
