Taromatų nepasiektų
Nors Lietuvoje gyventojai seniai skatinami rūšiuoti, tam yra įrengti atskiri konteineriai, depozito sistema, festivalio metu visos taisyklės, panašu, pasimiršo. Daug gėrimų taros mėtėsi tiesiog po žmonių kojomis ir buvo sutrypta. Kyla klausimas, ar taip žmonės elgtųsi ir su namie sukaupta tara ar vis dėlto žinojimas, kad už atliekų sutvarkymą festivalio metu atsako kažkas kitas, leidžia tiek atsipalaiduoti.
Kaip rašo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), į užstato sistemą grąžinamos pakuotės turi būti išlaikiusios pradinę formą, nepažeistomis etiketėmis, su aiškiai matomu brūkšniniu kodu ir švarios (tuščios). Vis dėlto tikrai didelį kiekį gėrimų pakuočių, ypač skardinių, po koncerto parke grąžinti jau būtų nebeįmanoma.
Užstato sistemoje priimamos metalinės vienkartinės gėrimų pakuotės yra dviejų rūšių: pagamintos iš plieno ir iš aliuminio.
Tiek aliuminio, tiek plieno skardinės gali būti perdirbtos neribotą skaičių kartų. Metalinių pakuočių perdirbimas leidžia sumažinti CO2 išmetimą bei sutaupo net 20 kartų daugiau energijos, lyginant su metalinių pakuočių gamyba iš pirminių žaliavų.
Perdirbimui atiduota metalinė skardinė į parduotuvės lentyną gali sugrįžti vos per 60 dienų. Aliuminio pakuotės gamtoje pradeda irti po 80–100 metų, tam, kad pilnai suirtų – gali prireikti ir 250 metų.
Anot USAD, Lietuvoje kasmet surenkama ir perdirbti atiduodama daugiau nei 220 mln. metalinių pakuočių.
O štai polietilentereftalato (PET) pakuotės, naudojamos vandens, gėrimų pakavimui, gamtoje suyra per 400–1000 metų. Maždaug 40 proc. PET gamybos metu sunaudojamos energijos yra susijusi su „išteklių energija“, kurią būtų galima panaudoti perdirbant PET plastiką ir taip sutaupyti.
Perdirbtos PET plastiko pakuotės gali būti naudojamos naujoms PET pakuotėms ar kitiems gaminiams gaminti, taip pat – plastiko pluoštui, kuris vėliau naudojamas drabužių, avalynės, kilimų, virvių ir kt. daiktų gamybai.
Buvo išrūšiuotos
Renginį Vingio parke organizavo miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Jos Viešųjų ryšių projektų vadovė Olga Malaškevičienė sako, kad iš viso Vingio parko teritorijoje buvo pastatyti 54 vienetai 1100 litrų talpos konteinerių. 27 konteineriai buvo skirti mišrioms atliekoms ir 27 – antrinėms žaliavoms, tokioms kaip plastikiniai buteliai, skardinės, dangteliai ir pan. Tai yra didesnis kiekis nei paprastai statoma šiame parke vykstant koncertams.
„Konteineriai buvo išdėlioti skirtingose teritorijos vietose. Papildomai ant konteinerių buvo užklijuota informacija, kurias šiukšles į juos galima mesti. Esant dideliam dalyvių skaičiui kontroliuoti kaip žmonės laikosi rekomendacijų nėra įmanoma, todėl išvežus antrinių žaliavų konteinerius atliekos juose pakartotinai perrūšiuojamos.
Taip pat, viso festivalio metu nuolat dirbo personalas, kuris rinko ne vietoje paliktas atliekas, tuštino prisipildžiusius konteinerius, Vingio parko šiukšlines“, – pasakojo miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros atstovė.
Parke surinktomis atliekomis rūpinosi atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“. Jos Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė pridūrė, kad antrinių žaliavų perrūšiavimo metu atliekos atskiriamos ir perduodamos perdirbimui. Skardinės perdirbamos kaip metalas, plastiko buteliai kaip plastikas ir pan.
„Visą surinktą antrinę žaliavą (festivalio metu surinktą popierių, plastiką, metalą) išrūšiuojame ir tvarkome atskirai. Popieriaus, plastiko ir metalo atliekos perdirbamos ir perduodamos antriniam panaudojimui“, – aiškino ji.
