Dabartinio modernaus medienvežio su priekaba svoris siekia apie 20 tonų, juo galima vežti 30 t ir daugiau medienos. Lietuvoje įstatymas reikalauja, kad kelių transporto priemonės su kroviniu bendrasis svoris neviršytų 40 tonų.
Seniau medienvežiai sverdavo 13 t, vadinasi, iki leistino svorio buvo galima krauti ir vežti trečdaliu daugiau medienos. Dabar dėl mažesnio galimo gabenti medienos kiekio, toli nesiekiančio transporto priemonės pajėgumo, medieną parduodančios urėdijos, miškų savininkai, transportininkai patiria milijoninius nuostolius.
Jų reikalavimas (palaikomas, beje, ir Susisiekimo ministerijos) padidinti leistiną prikrauto medienvežio svorį iki 48 tonų atsiremia į priešininkų argumentą – esą, kentės ir bus gadinami keliai. Diskusijos tęsiasi seniai. Kol Seimas delsia spręsti šią prieštarą, ginčijama teisinė norma galioja, ir jos tenka laikytis.
Perkrautas transportas net pavojingas
Muitininkai, įpareigoti pasienio zonos keliuose atlikti pažeidimų prevencijos darbą, stebi, kad prekės būtų gabenamos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Transportas tikrinamas įtarus pažeidimą arba gavus apie tai informacijos. Dėl to tikrinami ir medienvežiai. „Perkrauti medienvežiai ne tik gadina kelio dangą, bet ir kelia nemažą pavojų aplinkai, – aiškino Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Klaipėdos poskyrio viršininkas Svajūnas Kašinskas. – Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, sprogus medienvežio padangai, nukritus abejotinai pritvirtintiems perkrauto medienvežio rąstams ar atsitikus eismo įvykiui, pasekmės gali būti labai skaudžios ir kitiems eismo dalyviams. Beje, muitinė gauna nemažai gyventojų skundų dėl sunkvežimių gadinamų kelių.“
Tikrinimo procedūros – ne pramoga
Pasak S. Kašinsko, vien šiais metais Klaipėdos zonoje Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai nustatė daugiau kaip 130 pažeidimų, kai medienvežis ir juo vežamas krovinys viršijo leidžiamą bendrąjį svorį. Tokiais atvejais medienvežiai sveriami, tai atliekama dažniausiai Malkų įlankos jūrų uosto poste arba Valstybinės kelių transporto inspekcijos „Dirvupių“ kontrolės punkte. „Parenkant svėrimo vietą, kiek įmanoma atsižvelgiama į automobilio vykimo maršrutą; pareigūnai niekada nereikalavo medienvežių vykti dešimtis kilometrų atlikti muitinio tikrinimo. Toliau nuo Klaipėdos miesto sustabdytų transporto priemonių svoris patikrinamas kartu su VKTI pareigūnais, kurie turi mobiliąją svėrimo įrangą“, – sakė pareigūnas.
Mobiliosios grupės poskyrio viršininkas patikino, kad atlikdami tikrinimus muitininkai stengiasi kuo mažiau tam eikvoti laiko. Bet problema ta, kad patys vežėjai dažnai gaišina tiek savo, tiek muitinės pareigūnų laiką, visokiais būdais siekdami išvengti patikrinimo. Šiais metais keletas vairuotojų jau buvo bausti administracine tvarka dėl teisėtų muitinės pareigūnų reikalavimų nevykdymo.
Taisyklė ir nelanksti, ir neracionali
Anot urėdo, neracionalūs apribojimai, dėl kurių neišnaudojamos medienvežio galimybės, brangiai kainuoja: mažiau pervežant krovinio, didėja degalų sąnaudos, nes prireikia daugiau reisų, tuo pačiu kyla ir medienos savikaina. Leistiną svorį padidinus 8 tonomis, mašina vežtų 20–30 % daugiau medienos, Lietuvoje per metus būtų sutaupoma 80 tūkst. reisų, 50 tūkst. tonų degalų. Urėdijų skaičiavimais, dabar medienos pervežėjai kasmet praranda 40 mln. litų.
Urėdas sako, kad dažnai medienvežiai neprikraunami ir iki tų leistinų 40 t – vairuotojai baiminasi baudų dėl svorio viršijimo. „Medienos miške nepasversi, nėra galimybių. Ir iš akies svorio nenustatysi: medžio svoris priklauso ir nuo drėgmės, ir nuo rūšies. Vežėjai patirtų mažiau nuostolių ir mažiau būtų baudžiami, jei medienvežiams būtų leistina svorio paklaida“, – svarstė S. Bairašauskas.
Muitininkai pernelyg priekabūs
S. Bairašauskas teigia, jog jau ir taip nesaldžią vežėjų būtį dar apkartina muitininkų priekabumas. Pasak jo, buvę atvejų, kai toli nuo Klaipėdos sustabdytas įtarimą sukėlęs medienvežis siunčiamas tikrinti svorio į Klaipėdą, Malkų įlankos postą.
Urėdo nuomone, pakaktų, kad medienvežių svorį kontroliuotų VKTI pareigūnai: jie turi mobiliąsias svarstykles ir gali viską išsiaiškinti bet kurioje vietoje. Tada neprarandama laiko, neeikvojami degalai, nesujaukiamas kelionės grafikas: mat kiekviename medienvežyje įtaisyta elektroninė laiko apskaita, vairuotojui neleistina viršyti skirto laiko. Blogiausia, kad, įtarimams nepasitvirtinus, o medienvežiui ne vairuotojo valia atsiliekant nuo grafiko, niekas dėl sugaišto laiko ir patiriamų nuostolių neprisiima atsakomybės. Anot S. Bairašausko, tas betikslis siuntinėjimas yra didžiausias darbo trukdis.
Dar blogiau, kai kartais vairuotojas nedreba iš baimės, muitininkų sustabdytas, tada jau tikrai siunčiamas į Malkų įlanką svertis, nors akivaizdžiai matosi, kad viršsvorio nėra, bet muitininkai tam turi teisę. Tada koks jų profesionalumas, kiek jie išmano savo darbą, kai už nieką neatsako, net ir už savo klaidas?
Teisininkai teigia, kad muitininkams dėl krovinio sverimo neduota teisė keisti važiavimo maršrutą.
