aA
Lietuvos gyventojai sutinka, kad vandens telkinių tarša yra viena iš daugiausia problemų šalyje keliančių taršos formų. Tačiau dauguma jų atsakomybę už ežerų, upių ir tvenkinių švarą linkę perleisti pramonės ir nuotekų valymo bendrovėms, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys, teigiama pranešime spaudai.
Vandens telkinys
Vandens telkinys
© Sauliaus Žiūros nuotr.

Šių metų pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog už vandens telkinių švarą daugiausia atsakingos yra gamybos pramonės ir nuotekų valymo bendrovės – šiuos pasirinkimus pažymėjo atitinkamai 76 proc. ir 77 proc. apklaustųjų. 63 proc. gyventojų teigia, kad upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybė priklauso ir nuo šalies žemdirbių.

Tuo metu mažesnė dalis respondentų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra labiausiai linkę prisiimti sau. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad vandens telkinių švarą labiausiai užtikrina atliekų rūšiavimas, 59 proc. – suvokimas, ko negalima pilti į kanalizaciją, 44 proc. – plastiko produktų atsisakymas, 41 proc. – ekologiškų priemonių naudojimas.

„Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra linkę priskirti kitiems ir tik po to sau. Be abejo, nuotekų valymo įmonių vaidmuo, siekiant palaikyti vandens telkinių švarą, yra labai svarbus, tačiau tiek verslas, tiek gyventojai turi suprasti, kad tarša prasideda nuo jų ir imtis atsakomybės ją mažinant. Verslas tą gali padaryti tobulindamas savo gamybos procesus, o gyventojai, pavyzdžiui, rinkdamiesi produktus, pagamintus iš aplinkai draugiškų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius akcentuoja, kad būtent buityje naudojamas plastikas ir su juo atsirandančios naujos teršalų rūšys – ftalatai ir fenoliai – yra vieni labiausiai vandens taršą lemiančių veiksnių. Dėl sparčiai didėjančios koncentracijos nuotekose juos išvalyti yra daug sunkiau, todėl nors „Vilniaus vandenys“ nuolat investuoja į savo įrenginių atnaujinimą, bendrauja su verslu konsultuojant juos taršos mažinimo klausimais, tačiau būtinas didesnis visų pramonės įmonių bei gyventojų įsitraukimas, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką.

Jam antrina ir Gamtos tyrimų centro ekspertė Rasa Tumaševičiūtė: „Norint turėti švarius vandens telkinius, gyventojai turėtų nepilti į kanalizaciją kavos tirščių, maisto likučių, cheminių valiklių, senų vaistų, kosmetikos, panaudotų aliejų ir kitų atliekų. Taip pat prisijungti prie paplūdimio, upelio ar pelkių valymo, švaros saugotųjų iniciatyvų ar pradėti savo“.

Gamtos tyrimų centro ekspertės nuomone, žemdirbiai turėtų apriboti pesticidų ar trąšų naudojimą ir visada laikytis jų naudojimo nurodymų. Požeminis vanduo gali būti užterštas blogai valytomis arba nevalytomis buitinėmis arba pramoninėmis nuotekomis, todėl svarbu rūpintis tinkamu jų išvežimu ir įrenginių stabiliu darbu.

Norint turėti švarius vandens telkinius, būtinas ir nuolatinis švietimas taršos klausimais.

„Nors „žaliai“ mąstančių žmonių daugėja, vis dar susiduriame su nuomone, kad aplinkosauga yra ne gyventojų rūpestis. Pastebime, kad mokėdami už komunalines paslaugas gyventojai yra linkę tikėtis, jog gamtos apsauga turi pasirūpinti įmonės, kurios surenka mokestį, tačiau tai ne visai teisinga. Iš tiesų įmonių galimybes pasirūpinti aplinkos švara varžo technologinių sprendimų ribotumas, todėl labai svarbu, kad gamybos ir vartojimo tendencijos taip pat būtų tvarios“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, kuruojantis energetikos klausimus.

2020–2030 m. bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė 15 su socialine atsakomybe susijusių tikslų.

Tarp jų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ bendrovė siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo. Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rūšiavimo ABC: ar į stiklo konteinerį galima mesti namų langų stiklus, lemputes ir veidrodžius?

Gyventojams dažnai kyla klausimas, ar į stiklo konteinerį galima mesti sudužusių veidrodžių...

Parengė Viktorija Dačinskaitė

„Šiukšlių kolekcionierė“ visus šokiravo parodžiusi, ką išmeta žinomiausios pasaulio kompanijos: paviešino ir ne vieną melą

Niujorke gyvenanti Anna Sacks, kuri save vadina „The Trash Walker“ (liet. vaikščiotoja po...

Kas nutinka su nebereikalinga tekstile: kai kurie faktai jus nustebins (3)

Daugiau nei 2900 tonų tekstilės , t. y. virš 120 pilnų sunkvežimių – tiek tekstilės iš...

Auganti elektros ir dujų kaina keičia gyventojų elgesį – ieško išteklius tausojančių sprendimų

Didėjančios sąskaitos už elektros energiją ir dujas koreguoja gyventojų įpročius....

Ekspertai atsakė, kaip sumažinti taršių pakuočių kiekį pasaulyje: tam reikia kelių dalykų

Ironiška, bet prieš keliasdešimt metų plastikas buvo pristatomas kaip ekologiška alternatyva...

Top naujienos

Dėl šnipinėjimo įtariamas teisininkas: man nedraudžiama bendrauti su Baltarusijos KGB (10)

Antradienį policija informavo, jog įtariant šnipinėjimu suimtas vilnietis teisininkas Mantas...

Vyrui šokas: bankomatui „prarijus“ 950 eurų, į sąskaitą atgavo tik dalį, o kur likę – nežinia (11)

Kaunietis Audrius Chmieliauskas pasakoja, kad į bankomatą įnešdamas grynųjų pinigų prarado 900...

Paleckis kalėjime telefoninius skambučius išnaudoja ne šeimai paskambinti: toliau dirba Kremliui? (6)

„Sveiki visi, tikrai smagu, kad yra galimybė kreiptis į jus, mieli žiūrovai“, – toks už...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos kariuomenė galingai žengia į priekį, išlaisvinama vis daugiau gyvenviečių Bidenas pažadėjo naują 625 mln. JAV dolerių pagalbos paketą

Antradienio naktis Ukrainoje vėl buvo nerami – Rusijos pajėgos dar kartą atakavo Charkovą....

Toma Miknevičienė

Gydytoja pasakė, kodėl pastojama naudojant net patikimiausias kontraceptines priemones: paprastai pasikartoja tas pats modelis

Ieškant atsiliepimų apie kontraceptines priemones kone prie kiekvienos galima rasti gausybę...

Geros žinios: atkeliaus ilgai laukta šiluma, temperatūra pakils net iki 19 laipsnių

Trečiadienio dieną Lietuvoje vyraus sausi, debesuoti su pragiedruliais orai. Trumpai, negausiai...

Agnė Keizikienė

Į šias kūno vietas dažna moteris neatkreipia dėmesio, o veltui: gydytoja pasakė, kas išduoda jūsų tikrąjį amžių

Moterys jau kaip du kart du žino kasdienę veido priežiūros rutiną: prausiklis, tonikas, serumas,...

Madingiausi sportiniai įvaizdžiai kasdienai: nuo šiol nesuklysite, įšokdami į treningus

Kaip rengtis einant sportuoti ir kokią judėjimo rūšį rinktis, kad tikrai jaustumėtės...

UEFA Čempionų lygoje – antra „Barcelonos“ nesėkmė ir keli negailestingi sutriuškinimai

Antradienio vakarą UEFA Čempionų lygoje prasidėjo trečiasis grupių varžybų etapo turas. Itin...

Širdį verianti akimirka: Ukrainos kariai išvaduotame kaime buvo sutikti ypač emocingai (1)

Išlaisvintame Ukrainos Bohuslavkos kaime, esančiame Charkivo srityje, Ukrainos kariai buvo...