aA
Lietuvos gyventojai sutinka, kad vandens telkinių tarša yra viena iš daugiausia problemų šalyje keliančių taršos formų. Tačiau dauguma jų atsakomybę už ežerų, upių ir tvenkinių švarą linkę perleisti pramonės ir nuotekų valymo bendrovėms, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys, teigiama pranešime spaudai.
Vandens telkinys
Vandens telkinys
© Sauliaus Žiūros nuotr.

Šių metų pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog už vandens telkinių švarą daugiausia atsakingos yra gamybos pramonės ir nuotekų valymo bendrovės – šiuos pasirinkimus pažymėjo atitinkamai 76 proc. ir 77 proc. apklaustųjų. 63 proc. gyventojų teigia, kad upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybė priklauso ir nuo šalies žemdirbių.

Tuo metu mažesnė dalis respondentų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra labiausiai linkę prisiimti sau. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad vandens telkinių švarą labiausiai užtikrina atliekų rūšiavimas, 59 proc. – suvokimas, ko negalima pilti į kanalizaciją, 44 proc. – plastiko produktų atsisakymas, 41 proc. – ekologiškų priemonių naudojimas.

„Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų atsakomybę už vandens telkinių švarą yra linkę priskirti kitiems ir tik po to sau. Be abejo, nuotekų valymo įmonių vaidmuo, siekiant palaikyti vandens telkinių švarą, yra labai svarbus, tačiau tiek verslas, tiek gyventojai turi suprasti, kad tarša prasideda nuo jų ir imtis atsakomybės ją mažinant. Verslas tą gali padaryti tobulindamas savo gamybos procesus, o gyventojai, pavyzdžiui, rinkdamiesi produktus, pagamintus iš aplinkai draugiškų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius akcentuoja, kad būtent buityje naudojamas plastikas ir su juo atsirandančios naujos teršalų rūšys – ftalatai ir fenoliai – yra vieni labiausiai vandens taršą lemiančių veiksnių. Dėl sparčiai didėjančios koncentracijos nuotekose juos išvalyti yra daug sunkiau, todėl nors „Vilniaus vandenys“ nuolat investuoja į savo įrenginių atnaujinimą, bendrauja su verslu konsultuojant juos taršos mažinimo klausimais, tačiau būtinas didesnis visų pramonės įmonių bei gyventojų įsitraukimas, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką.

Jam antrina ir Gamtos tyrimų centro ekspertė Rasa Tumaševičiūtė: „Norint turėti švarius vandens telkinius, gyventojai turėtų nepilti į kanalizaciją kavos tirščių, maisto likučių, cheminių valiklių, senų vaistų, kosmetikos, panaudotų aliejų ir kitų atliekų. Taip pat prisijungti prie paplūdimio, upelio ar pelkių valymo, švaros saugotųjų iniciatyvų ar pradėti savo“.

Gamtos tyrimų centro ekspertės nuomone, žemdirbiai turėtų apriboti pesticidų ar trąšų naudojimą ir visada laikytis jų naudojimo nurodymų. Požeminis vanduo gali būti užterštas blogai valytomis arba nevalytomis buitinėmis arba pramoninėmis nuotekomis, todėl svarbu rūpintis tinkamu jų išvežimu ir įrenginių stabiliu darbu.

Norint turėti švarius vandens telkinius, būtinas ir nuolatinis švietimas taršos klausimais.

„Nors „žaliai“ mąstančių žmonių daugėja, vis dar susiduriame su nuomone, kad aplinkosauga yra ne gyventojų rūpestis. Pastebime, kad mokėdami už komunalines paslaugas gyventojai yra linkę tikėtis, jog gamtos apsauga turi pasirūpinti įmonės, kurios surenka mokestį, tačiau tai ne visai teisinga. Iš tiesų įmonių galimybes pasirūpinti aplinkos švara varžo technologinių sprendimų ribotumas, todėl labai svarbu, kad gamybos ir vartojimo tendencijos taip pat būtų tvarios“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, kuruojantis energetikos klausimus.

2020–2030 m. bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė 15 su socialine atsakomybe susijusių tikslų.

Tarp jų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ bendrovė siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo. Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Buriuotojai leidosi į tradicinį Kuršių nerijos paplūdimių tvarkymo žygį: surinktas kubinis metras šiukšlių (1)

Liepos 27 d., antradienį, kelios dešimtys 54-osios „ Kuršių marių regatos “ dalyvių, jų...

Mažeikių aplinkosaugininkai patikrino poilsiautojus ir žvejus: nustatė 6 pažeidimus (5)

Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos...

Aplinkosaugininkai primena: už ražienų, žolės ir šiaudų deginimą skiriamos baudos (1)

Prasidėjus javapjūtei ir laikantis karštam sausam orui, aplinkosaugininkai įspėja, kad griežtai...

Nauja iniciatyva kviečia valyti šalies ežerus: randa net mikroautobusų (4)

Stiklo šukės, baterijos, padangos ir net mikroautobusas nugulė kažkur lietuviškų ežerų...

Palangos paplūdimį nusėjo dumbliai: tenka traukti ir iš plaukų, ir iš maudomuko (51)

Vasarą bent trumpai pailsėti Palangoje – daugelio lietuvių svajonė. Tik štai maudynes...

Top naujienos

Nuostabi Europos sala, į kurią šiemet lietuviai traukia šniūrais: dažną keliautoją pastūmėjo atsitiktinumas (38)

Laikais, kai kelionių kryptis diktuoja jau nebe tiek pomėgiai, anksčiau aplankytos šalys, o daliai...

Roma Macijauskaitė | D+

Jau 10 metų Turkijoje gyvenanti psichologė Sigita: lietuvės tvirtesnės už pietietes, o vyrams yra ko pasimokyti iš turkų

Gyvendama Turkijoje Sigita Dabulskytė konsultuoja tiek turkus, tiek nuotoliniu būdu – lietuvius....

Mažo miestelio paplūdimyje lietuvis su latve atidarė puikią vietą pavalgyti: žmonių tiek, kad nusidriekia išalkusių eilės (11)

Nedideliame Latvijos miestelyje, Preiliuose, yra tokia žavinga vieta – „Pampūkas“. Ir tai ne...

Praėjus mėnesiui po karantino nutraukimo paskelbė ribą, po kurios vėl sugrįš ribojimai (117)

Vyriausybė jau planuoja grįžti prie tam tikrų ribojimų. Kokie jie bus ir nuo kada įsigalios,...

„Sodros“ veiksmai vyrą šokiravo: netikėtai iš sąskaitos nurašė šimtus eurų, nors žadėjo kitaip (68)

Pirmadienį „Sodra“ gyventojus informavo, kad po karantino vėl atėjo laikas mokėti...

Vengrijos čempionų barjeras Vilniaus „Žalgiriui“ buvo per aukštas (27)

Antradienį LFF stadione Vilniaus „Žalgiris“ atsakomosiose UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos...

Dar vienas karjeros vingis: kaip ir kodėl „Grizzlies“ lyderis Valančiūnas atsidūrė Naujajame Orleane? (39)

Devintąjį sezoną NBA lygoje pradėsiantis Jonas Valančiūnas jo išvakarėse bus priverstas...

Vladimiras Laučius. Hibridinio karo cirkas (317)

Dviejų agresyvių Spalio revoliucijos palikuonių – Rusijos ir Baltarusijos – kaimynystėje...

Liutauras Elkimavičius | D+

Visų laikų geriausi erotiški filmai: nuo begėdiškų juostų iki to, kam prireiks vaizduotės

Karštas vasaros naktis vaizduotei reikia visai nedaug, kad pablūdusi nubėgtų moterų (vyrų)...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Šių bombonešių sraigtų triukšmas ne vienam naciui tapo paskutiniu jų gyvenime girdėtu garsu I dalis (2)

Ar jums teko kada atsidurti vyriškoje kompanijoje, kurioje degustuojamas alus ar stipresni gėrimai...