„Norisi tikėti, kad pirkimų vykdytojai ne tik siekia rodiklių, bet realiai keičiasi įstaigų, įmonių požiūris į aplinką – siekiama įsigyti daugiau paslaugų, darbų ir prekių, kurios nekenkia aplinkai ir žmogui. Ar per 2023 m. žaliai vykdomų pirkimų skaičius pasieks 100 proc. nuo visų pirkimų, galėsime matyti tik 2024 m., kai pasibaigus šiems kalendoriniams metams pirkimo vykdytojai pateiks metines ataskaitas apie mažos vertės pirkimus. Tad rekomenduojame ir skatiname pirkimų vykdytojus atsižvelgti į reikalavimus, o kilus klausimams apie žaliuosius pirkimus, juos užduoti mūsų Darniųjų pirkimų skyriaus specialistams“, – sako D. Vedrickas.
Svarbus visos organizacijos požiūris
VPT Darniųjų pirkimų skyriaus vadovė Greta Ambrutytė sako, kad padažnėjusios pirkimų vykdytojų užklausos ir konsultacijos apie žaliuosius pirkimus puikiai atspindi užmojus siekti geresnių rezultatų, tačiau pabrėžia, jog organizacijų vadovai turi suvokti – rodiklio pasiekimas priklauso ne tik nuo pirkimų specialistų, o nuo visos organizacijos įsitraukimo.
„Žaliaisiais pirkimais siekiame prisidėti prie Europos žaliojo kurso, to reikia ne Europos Komisijai, kaip institucijai, bet kiekvienam iš mūsų, mūsų pačių ateičiai. Štai kodėl vykdome tokius projektus, kaip projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, kuriais skatinamas tvarumas ir energetinis efektyvumas Lietuvoje, o Tarnyba prisideda stiprindama pirkimų vykdytojų gebėjimus vykdyti žaliuosius pirkimus. Vis dažniau vykdydamos viešuosius pirkimus žaliai, kitaip tariant, pirkdamos paslaugas, darbus ar prekes, kurios yra žalesnės už kitas, prieinamas rinkoje prekes ir produktus, kurių pakuotės perdirbamos, tiekimas vykdomas žaliai, organizacijos prisideda prie Europos ir Lietuvos žalinimo: tvaresnės, švaresnės aplinkos, kurioje patys gyvename“, – sako G. Ambrutytė.
VPT Darniųjų pirkimų skyriaus vadovė pabrėžia, jog pats rodiklis tėra skaičius parodantis, kaip sekasi siekti darniųjų pirkimų tikslų organizacijose.
„100 proc. žaliųjų pirkimų tikslą organizacijos turėtų būti nusimačiusios savo strateginiuose planuose. Man yra tekę bendrauti su organizacijų atstovais, kurie prisipažino, jog strateginiuose planuose tokio siekio organizacija neturi, o tikslas iškeltas tik viešųjų pirkimų skyriaus ar padalinio strateginiame plane. Būtina suprasti, kad viešųjų pirkimų skyrius planuoja pirkimus, bet nevaldo visos organizacijos informacijos, o žaliuosius pirkimus reikės vykdyti ne tik šiemet. Kartais susidaro įspūdis, kad koncentruojamasi tik į rodiklio formalų pasiekimą, bet nebandoma suprasti, kad organizacija, pirkdama žaliai, gali gauti naudą sau. Tačiau smagu, kad toks pirkimų vykdytojų požiūris keičiasi“, – pastebi G. Ambrutytė.
Pasak specialistės, kiekviena organizacija pirkdama žaliai gali turėti naudos, pvz.: sutaupyti elektros, eksploatacijos sąnaudas, pagerinti sąlygas savo darbuotojams, pagerinti savo teikiamų paslaugų kokybę klientams.
„Pirkdami žaliai ir prisidėdami prie tvarumo, pirkimų vykdytojai gali pagerinti savo, kaip organizacijos įvaizdį visuomenėje, – sako G. Ambrutytė.
Specialistė primena, kad žaliesiems pirkimams reikia ruoštis ir į juos turi būti žiūrima strategiškai, iš ilgalaikės organizacijos perspektyvos.
„Rekomenduojame pasirengti strateginį organizacijos planą, kuriame būtų įtraukti organizacijos siektini vidiniai žaliųjų pirkimų, tvarumo tikslai, tai nėra tas pats kas viešųjų pirkimų planas, kurį einamiesiems metams rengia už pirkimus atsakingi skyriai. Strateginis žaliųjų pirkimų planas yra ilgalaikė strategija rengiama 3-5 metams. Apskritai manau, kad organizacijos vadovybės parama žaliesiems pirkimams yra šių pirkimų sėkmei labai svarbus veiksnys, todėl strateguojant į priekį, svarbu, kad aukščiausia organizacijos vadovybė prisiimtų atsakomybę: nurodytų aiškią organizacijos žaliųjų pirkimų viziją, kryptį, tikslus, taip pat priemones ir išteklius tai padaryti“, – pranešime teigia skyriaus vadovė.
VPT rekomenduoja organizacijoms peržiūrėti, kurie produktai, paslaugos, vykdoma veikla yra svarbiausi, kurie turi didžiausią poveikį aplinkai.
„Pavyzdžiui, organizacija vis dar perka akmens anglies kurą šilumai gaminti, nors tai yra viena taršiausių kuro rūšių, kuri į aplinką išmeta daugiausiai teršalų, lyginant su kitomis alternatyvomis, ir kenkia žmogaus sveikatai. Derėtų pergalvoti, ar organizacija galėtų rinktis tvaresnę kuro rūšį.
Žinoma, tai pareikalautų išlaidų, keičiant kuro katilą, toks pokytis užtruktų, tačiau nauda tiek pačiai organizacijai, tiek visuomenei būtų didelė. Rekomenduojame ilgalaikėje perspektyvoje didinti ekologinį ženklą turinčių produktų įsigijimą, pirkti įrenginius, sunaudojančius mažiau elektros energijos, į neskelbiamus pirkimus, kuomet patys pirkimo vykdytojai renkasi, kokius tiekėjus kviesti teikti pasiūlymus, kviesti tiekėjus, kurie rūpinasi aplinkosauga, siūlo tvaresnius transportavimo būdus ir pan.“, – sako Darniųjų pirkimų skyriaus vadovė.
Nuo strategijos perėjus prie pirkimo proceso, pasak pašnekovės, svarbu nepraleisti proceso dalių: pirkimų planavimo, rinkos ištyrimo, pirkimų organizavimo, o nusipirkus – ir sutarčių valdymo, nes nuo tinkamo pasiruošimo pirkimui priklauso ir pirkimo rezultatas.
VPT atstovė primena, jog rengiantis pirkimui labai svarbu žinoti, ne tik kada pirkimas laikomas žaliuoju, bet ir kokie yra žaliųjų pirkimų reikalavimai, svarbu atlikti rinkos tyrimą ir išsiaiškinti kokių tvaresnių produktų pasiūla yra rinkoje.
