Su elektroninėmis atliekomis susijusios šešios asociacijos ragina valdžios pareigūnus susirūpinti šalyje ypač didelį pavojų sveikatai ir gyvybei keliančiu šešėliniu elektronikos atliekų rinkimo ir ardymo „verslu“.
Asociacijų teigimu, be reikiamos įrangos ardant buitinius prietaisus ar juos tiesiog išmetant į sąvartyną, kyla pavojus paskleisti vėžio sukėlėjus chromą ir kadmį, taip pat gyvsidabrį, arseną, berilį ir kitas, rimtus susirgimus ir mirtį sėjančias medžiagas. Pavyzdžiui, netinkamai išimant šaldytuvo kompresorių, į aplinką patenka freono dujos, kurios padaro tiek žalos, kiek automobilis, nuvažiavęs 13 tūkstančių kilometrų.
Toks asociacijos EEPA (Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija), Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, asociacijos „Infobalt“, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos NETA, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA bei Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos LEPRA kreipimasis įteiktas Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Seimo valdybai ir komitetams. Kreipimesi prašoma paspartinti Aplinkos ministerijos parengtų ir dar praėjusiais metais Seimui pateiktų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų svarstymą.
Pasak asociacijos EEPA direktoriaus Giedriaus Mikulsko, ilgai rengti ir jau beveik metus Seimo aplinkos apsaugos komitete svarstomi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai užkirstų kelią šiuo metu klestinčiai prekybai atliekų tvarkymo pažymomis. Taip pat sudarytų prielaidas tam, kad gamintojai ir importuotojai galėtų skaidriai ir efektyviai, bendradarbiaudami su savivaldybėmis, vykdyti atliekų tvarkymo prievoles.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Vyriausybė kasmet nustato elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų tvarkymo užduotis, kurias gamintojai ir importuotojai priversti vykdyti pirkdami perdirbėjų pateikiamas pažymas, kurių pagrįstumo realiu atliekų sutvarkymu patikrinti praktiškai neįmanoma.
„Seniai esame susirūpinę tokia situacija, kadangi dabartinis teisinis pavojingų EEĮ atliekų tvarkymo reglamentavimas ne tik augina šešėlinę rinką, bet ir daro nepataisomą žąlą gamtai ir žmogaus sveikatai. Šalyje kasmet apskaitoma tiksliai tiek EEĮ atliekų, kiek pažymų nuperka gamintojai ir importuotojai. Kiek šalyje iš tikrųjų susidaro šių pavojingų atliekų - nežino niekas“, - sako G. Mikulskas.
Jo teigimu, atliktas vidinis tyrimas parodė, kad iš panaudotos EEĮ dažniausiai išimamos vertingiausios dalys, kurios parduodamos gaunant neapmokestinamų pajamų, o nereikalingos ar menkavertės kenksmingos dalys tiesiog išmetamos bet kur.
