Lyg žalių dažų pripilta
Kauno mariose žvejojęs Tadas sako, kad vanduo žaliuoja jau kurį laiką ir jau galima justi dvoką.
„Šeštadienį plaukiojau su šeima mariose, tai vidury marių taip pat vanduo labai žalias, net tirštas, daug dumblių, kaip žalių dažų pripilta. Valtį leidau Grabučiškėse, vėjas buvo į tą pusę, ten sunešti dumbliai, vanduo kaip dažai, net tirštas ir smirda“, – sakė jis.
Žvejai bei gyventojai jau kurį laiką mariose pastebi ir kritusių žuvų bei spėja, kad su jų gaišimu susiję dumbliai.
Prasta būklė
Kauno marios pažaliuoja kone kasmet ir tikrai ne kartą specialistai yra kalbėję apie prastą jų būklę.
Kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), nors šie procesai būdingi ir dalyje švarių ežerų, dažnas ir intensyvus vandens žydėjimas paprastai rodo, kad ekosistemoje yra per daug maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių), kurias aukštoje temperatūroje intensyviai „valgo“ ir sparčiai dauginasi dumbliai.
„Mariose yra ypač daug perteklinio fosforo dugne – tai istorinės ir kažkiek šiuolaikinės taršos rezultatas, kuri sunešama su dideliais Nemuno vandens kiekiais ir nusėda tvenkinyje (tvenkinys veikia kaip didelis skendinčių dalelių ir fosforo nusėsdintuvas). Šis fosforas ir pakilusi vandens temperatūra vasarą ir skatina žydėjimo reiškinį. Kadangi marių būklė nėra gera, priemonės jai gerinti yra reikalingos, nes žydėjimo reiškiniai čia stebimi ko gero praktiškai visą šalies nepriklausomybės laikotarpį“, – rašoma Agentūros atsakyme.
Mažėja deguonies
Agentūra aiškina, kad dideli dumblių kiekiai „iškvėpuoja“ daug deguonies, jeigu jo pritrūksta, krenta žuvys. Deguonies kiekiai mariose, ypač priedugnyje, vasarą neretai būna labai maži. Tą galimai lemia tiek dažni žydėjimai, tiek bendras didelis susikaupęs organikos kiekis tvenkinyje, kurios skaidymui ir yra naudojamas deguonis.
„Dumbliai vaidina pagrindinį vaidmenį vandens savaiminiame apsivalyme. Fotosintezės metu išsiskyręs deguonis dalyvauja organinės medžiagos mineralizacijoje, bet masiškai vystantis dumbliams jie patys tampa biologinio užterštumo faktoriumi, sukelia vandens ,,žydėjimą“ – antrinį vandens užterštumą. Tai yra vandens telkinio savireguliacijos procesų sutrikimo rezultatas ir akivaizdus vandens telkinio eutrofikacijos požymis.
Dėl vandens ,,žydėjimo“ sutrinka vandens ekosistemos dujinis režimas, sumažėja skaidrumas, prasideda puvimo procesai, atsiranda deguonies trūkumas, dėl ko susidaro nepalankios sąlygos kitų ekosistemos komponentų (pvz. žuvų) egzistavimui.
Ženkliai padidėjusiam fitoplanktonui suskaidyti reikalingi dideli kiekiai deguonies, todėl vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija pradeda mažėti, dažnai priedugnyje pasiekdama anoksines (bedeguones) sąlygas, ir tai gali lemti vandens telkinio biotos (žuvų) žuvimą.
Tokiose anoksinėse sąlygose ima vystytis anaerobinės bakterijos, išskiriančios nemalonaus kvapo medžiagas, pavyzdžiui, sieros vandenilį, tokiu būdu dar labiau pablogindamos vandens kokybę. Kai kurios dumblių rūšys, ypač melsvabakterės, kartais sukelia toksinius vandens žydėjimus, bet mažais kiekiais šie algotoksinai nepavojingi“, – buvo teigiama AAA atsakyme.
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis taip pat sako, kad iš tiesų, žuvų masinės žūties priežastis ir yra deguonies sumažėjimas ar visiškas jo trūkumas ir šį problema kartojasi kasmet.
„Tiesiog reikia pripažinti, kad Kauno marios, kaip ir visi kiti tvenkiniai (anksčiau ar vėliau) taps problema, nes jų dugne akumuliuojasi dideli biogenų (fosforo ir azoto) kiekiai, o dažnu atveju ir kitos pavojingos cheminės medžiagos (sunkieji metalai ir pan.). Visa tai ir sukelia didelę taršą vandens telkinyje, žydėjimo protrūkius bei žuvų masinį gaišimą.
Vasarą, esant aukštai vandens temperatūrai, šie procesai gerokai dinamiškesni ir stipresni“, – sako jis.
Ką galima padaryti
Agentūros teigimu, Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane numatyta priemonė „Susikaupusių nuosėdų, perteklinių makrofitų pašalinimas, įgyvendinant kaštų efektyvumo požiūriu optimalius sprendimus“, vykdytoju siūlant Kauno miesto savivaldybę.
Ji teigia, kad priemonė neįvardina labai aiškaus veiksmo, nes nuosėdų pašalinimas tokio dydžio tvenkinyje gali būti potencialiai labai brangus, o ir sunkiai suderinamas su Kauno HE ir vietinių bendruomenių interesais: pavydžiui, siekiant sumažinti valymo kaštus, gali reikėti pažeminti ar net visiškai laikinai nuleisti marių vandens lygį.
„Todėl šia priemone iš pradžių bus ieškoma pigiausių ir socialiai priimtiniausių sprendinių, prieš vykdant realius veiksmus. Tikėtina, kad tam taip pat bus sudėtinga rasti lėšų.
Veiksmų plane taip pat numatyta, kad aplink ežerą bus inventorizuojami išleistuvai į šį vandens telkinį ir į jį įtekančius intakus netoli telkinio, ieškant AAA duomenų bazėse neregistruojamų, neteisėtų išleistuvų arba tokių, į kuriuos neteisėtai pajungtos nuotekos, siekiant užtikrinti, kad buitinės ar kitos neteisėtos nuotekos į ežerą nebebūtų išleidžiamos. Tokia priemonė numatyta, kadangi stovinčio vandens telkiniams tiesioginiai nuotekų išleistuvai gali daryti labai reikšmingą įtaką“, – sakė Agentūra.
AAA sako, kad prie mažesnės taršos mariose gali prisidėti ir patys gyventojai pajungdami savo nuotekų išleidimus į centrinę miesto nuotekų surinkimo sistemą, nenaudodami perteklinių trąšų bei nustoję arti prie pat marių kranto.
Taigi, nors vandens žydėjimas yra natūralus procesas, įtakos jo intensyvumui ir padariniams gali padaryti žmogaus veiksmai. Jei norime išsaugoti žuvų rūšis ir vandens telkinius, turime juos saugoti ir jų neteršti. Vandens žydėjimas yra pirmas žingsnis link vandens telkinio užžėlimo. Lietuvoje yra daug nuostabių ežerų, Kauno, Kuršių, Kupiškio, Panevėžio marios, kur galima ne tik žvejoti, bet ir užsiimti kitomis pramogomis vandenyje, todėl savo veiksmais turime juos išsaugoti, o ne dar labiau teršti.
