Miesto Savivaldybės Ekologijos skyrius parengė aplinkos oro kokybės valdymo programą penkeriems metams bei jos įgyvendinimo planą ir pakvietė miesto gyventojus teikti savo pastabas bei siūlymus.
Nors panevėžiečiai apie Savivaldybės tinklalapyje išspausdintą dokumentą dar jokios nuomonės nepareiškė, Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė nenusimena. „Svarbiausia, kad miestiečiai turi galimybę susipažinti, kas numatyta mažinant oro taršą, kaip patys galėtų prisidėti prie švaresnės savo miesto aplinkos“, – „Panevėžio balsui“ teigė tarnautoja.
Pasak Z. Tverkutės, šioje oro kokybės valdymo programoje daugiausia vietos skiriama priemonėms miesto oro užterštumui kietosiomis dalelėmis mažinti, mat didelių problemų dėl įmonių išmetamų azoto bei sieros oksidų, lakiųjų organinių junginių Panevėžyje nėra – šių medžiagų taršos rodikliai dar niekada nebuvo viršiję normų.
Taršai palankios sąlygos
Šiais metais didesnis nei norma – 50 mikrogramų viename kubiniame metre – užterštumas kietosiomis dalelėmis mieste jau buvo fiksuotas 38 dienas, ir tai yra net trim dienom daugiau nei Aplinkos ministerijos nustatytas leidžiamas tokių dienų skaičius per metus. 35 dienų limitą jau viršijo Šiauliai, Vilnius, Kaunas.
„Oro taršos mažinimo programas ir priemonių joms įgyvendinti planus turėjome pasirengę ir ankstesniais metais, o šiemet už tai, kad netilpome į 35 dienų limitą, tai padaryti įpareigojo dar ir Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimai“, – teigė Z. Tverkutė.
Penkerių metų oro kokybės valdymo programoje, kurią turės patvirtinti miesto Taryba, pirmiausia apžvelgiama, kokios aplinkybės lemia užterštumą kietosiomis dalelėmis. Primenama, kad Panevėžys labai kompaktiškas miestas, čia viename kvadratiniame kilometre gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, o kituose šalies miestuose šis skaičius tesiekia 30–40.
„Panevėžyje daug vienaaukščių namų, įsiterpusių tarp daugiabučių. Mažų namelių kaminai yra žemai ir sąlygos išsisklaidyti kūrenamų krosnių dūmams yra labai prastos. Taršai išblaškyti nėra palankūs ir mieste vyraujantys vėjai“, – sakė Z. Tverkutė.
Su Skandinavija nepasilygiuosi
Specialistės duomenimis, Panevėžio oro kokybę blogina ir kietosios dalelės, nuolat atsiskiriančios nuo blokinių namų sienų, asfalto dangos, dylančių automobilių padangų, taip pat gaisrų, deginamų atliekų dūmai, atmosferos pernašos iš kitų šalies vietovių.
Beje, 35 dienų, kai leidžiama viršyti ribinius kietųjų dalelių kiekius, limitas galioja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Tačiau, pasak Z. Tverkutės, lygiuotis į tokias šalis, kaip Švedija, Danija ar Suomija, lietuviai tikrai nepajėgūs. „Skandinavijos valstybėse ir daugiabučiai pastatyti iš kitokių statybinių medžiagų, ir asfalto dangos kokybė geresnė“, – tvirtino vyriausioji Panevėžio ekologė.
Švies ir gyventojus
Naujoje miesto oro kokybės valdymo programoje iš statybų rangovų bus reikalaujama statant ir griaunant nuolat drėkinti paviršius, prie statybviečių įrengti skaldos pervažas, plauti į miestą išvažiuojančios technikos ratus, o vežamus birius krovinius uždengti.
Miesto gatvių prižiūrėtojai, užtrukus sausiems orams, privalės gatves laistyti, negaišti pavasarį iš gatvių iššluoti smėlio ir chloridų sankaupas, dar kruopščiau kas dieną valyti gatves.
Programoje numatyta plėsti dviračių takų tinklą, žaliuosius plotus, toliau lopyti seną asfalto dangą ir asfaltuoti žvyruotas gatves.
Dokumente planuojama šviesti gyventojus, rengti jiems seminarus apie žmonių veiklos įtaką oro kokybei. Netrukus panevėžiečiai savo pašto dėžutėse ras apie tai informuojančias Savivaldybės parengtas skrajutes.
„Panevėžyje yra gyventojų, savo krosnyse – ar iš taupumo, ar iš neišmanymo – deginančių ne tik malkas, bet ir aplinkai bei žmonių sveikatai kenksmingas medžiagas. Savivaldybė nei užeiti į privatų būstą, nei bausti taip besielgiančio šeimininko negali, todėl tikimės bent skrajutėmis, kitais informaciniais renginiais tokius miestiečius atvesti į protą“, – tvirtino Ekologijos skyriaus vedėja Z. Tverkutė.