Nors Pakruojo kraštas yra vienas iš mažiausiai miškingų šalyje, čia malkinės medienos užtektų visoms rajono centralizuotai šildomoms katilinėms ir dar liktų. Kol kas čia kūrenamų gamtinių dujų kainos pakruojiečius verčia ieškoti kuro alternatyvų. „Medienos skiedros – ateities kuras“, – mano Pakruojo miškų urėdas Kazys Gudas.
Dujas keis biokuru
Pakruojo rajono gyventojai su viltimi laukia dienos, kai rajono centralizuoto šilumos tiekimo katilinėse bus imta kūrenti biokurą, nes Pakruojo rajone šildymo kainos yra vienos didžiausių Lietuvoje. Jas lemia gamtinių dujų kaina.
Pakruojo savivaldybės sutartis su „Lietuvos dujomis“ baigsis 2014-aisiais. Pagal ją buvo prisiimtas įsipareigojimas sudeginti fiksuotą gamtinių dujų kiekį, o sunaudojus mažiau – mokėti netesybas. Rajono vicemero Romo Medzvecko teigimu, sutarties įsipareigojimai bei nuolat augančios gamtinių dujų kainos ir buvo stabdys, siekiant mažinti dujų sunaudojimą ir šilumos kainą.
Artėjančioms šilumos ūkio permainoms šilumininkai ruošiasi jau šiandien. Pagal numatytą rajono šilumos ūkio programą planuojama palaipsniui pereiti prie centralizuoto šilumos tiekimo deginant vietinės gamybos biokurą. Jam ruošti numatyta naudoti medieną ir jos atliekas.
Pakruojo rajono tarybos narys ir Pakruojo miškų urėdas K. Gudas įsitikinęs, kad, atsipirkus šilumos ūkio rekonstrukcijos investicijoms, nuo didelių šildymo kainų atsikvėptų ir rajono verslas, ir gyventojai.
„Vien Pakruojo centrinėje katilinėje per metus sudeginama 800 tūkst. kub. m gamtinių dujų. Mūsų atliktais skaičiavimais, perėjus prie biokuro šioje katilinėje per metus būtų sudeginta apie 6 000 kub. m medienos skiedrų“, – sako urėdas K. Gudas.
Apie smulkintos medienos kurą miškų urėdas kalba ne šiaip sau. Mat „Pakruojo šilumos“ centrinėje katilinėje ne pirmus metus juo kūrenamas vienas 2 MW galingumo katilas. Skiedros deginamos vasarą, katilo pajėgumų pakanka karštam vandeniui ruošti.
„Jei rajone būtų visiškai pereita prie biokuro ir juo imta kūrenti ne tik centrinė, bet ir visos katilinės, per metus biokuro gamybai reikėtų 12 tūkst. kub. m medienos, – miškininkų atliktos analizės duomenis vardija K. Gudas. – Tačiau šiuo metu rajono centralizuoto šildymo katilinėse sunaudojama labai mažai, o urėdija į šalies rinką patiekia 3 000 kub. m medienos atliekų per metus. Mes esame pajėgūs biokuro gamintojams tiekti 20 000 kub. m medienos.“
Pakruojo miškų urėdas įsitikinęs, kad didėjant biokuro poreikiui didės ir medienos atliekų paklausa. Tai padės miškininkams gauti ekonominę naudą net ir iš miško kirtavietėse paprastai paliekamų nykti šakų, krūmų ar menkaverčių vėjavartų.
Išbandė skiedrų gamybą
Pakruojo savivaldybės įmonės „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis šiandien gali patvirtinti, kad pasigaminti skiedrų katilinei kūrenti nereikėjo ypatingų investicijų. Bendrovė tam įsigijo medienos smulkinimo įrenginį. Juo sumalamos šakos, pramonei netinkama mediena bei jos atliekos ir be ypatingo džiovinimo naudojama kurui.
J. Bumelio teigimu, šiuo metu tai bene pati pigiausia biokuro rūšis. Pigesni nebent šiaudai, tačiau jų gerokai menkesnis kaloringumas.
Šilumos ūkio pertvarką rajono valdžia irgi sieja su biokuru, kai jam naudojamos skiedros. K. Gudas, rajono taryboje pritardamas sprendimui leisti „Pakruojo šilumai“ įsigyti antrą iki 5 MW galingumo biokuro katilą ir ekonomaizerį (įrenginį, kuris leidžia efektyviai deginti nedžiovintas skiedras), sakė: „Nedideliame rajone, kai šilumos vartotojų vis mažėja, pereiti prie pigaus kuro iš vietinių žaliavų yra perspektyvus pasirinkimas. Jis teiks abipusę naudą ir miškininkams, ir šilumos vartotojams.“
