Norinčiųjų veisti naujus miškus – vis daugiau

Pasak miškininkų, sunkmečiu atsiranda vis daugiau ūkininkų, norinčių nenaudojamose ir apleistose žemėse įveisti naujus miškus. Tačiau problemų pakanka – dėl vilkinamos žemės reformos trūksta plotų, o tūkstančiai kubų medienos pūva nuosavybei grąžinti paliktuose miškuose.

Kelmės rajone nauju mišku vien šiemet apželdinta apie 550 hektarų – tai bene daugiausiai visoje Lietuvoje. Tytuvėnų urėdijos darbuotojai sako, kad vos spėja suktis. Esą beveik kasdien gaunama po projektą, kai 2006-aisiais norinčiųjų įveisti naują mišką per metus tebuvo kiek daugiau nei 50.

Pasak urėdo, supaprastėjo paraiškų pildymas, keliami mažesni reikalavimai, augo išmokos, nemažai įtakos turėjo ir sunkmetis.

„Kadangi žmonės gauna pinigus, tai yra savotiška paskata, savotiškos pajamos. Sunkmečiu, neturint darbo, ateina pajamos, įsisavinamos europinės lėšos ir vietinė bendruomenė apsirūpina darbu“, – kalbėjo Tytuvėnų urėdas Svajūnas Vaitekūnas.

Daugiausiai sodinama lapuočių, ypač beržų, šlapesnėse vietose – juodalksnių, taip pat ąžuolų, klevų, uosių.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, nuo 2008-ųjų nauju mišku apželdinta apie 7,5 tūkst. hektarų. Tam skirta daugiau kaip 100 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

Daugiausiai sodinama lapuočių, ypač beržų, šlapesnėse vietose – juodalksnių, taip pat ąžuolų, klevų, uosių, nes išmokos už šių medžių hektarą siekia daugiau kaip 16 tūkst. litų, o, pavyzdžiui, gluosnių sodinama itin mažai. Kasmet auga ir prašomos paramos sumos.

„Lietuvoje yra daug smulkių ūkių, tų vadinamų „trihektarininkų“, kurie yra rinkoje nekonkurencingi, todėl jie pasitraukia iš žemės ūkio produkcijos gamybos ir savo turimą žemę apželdina mišku“, – aiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento metodikų rengimų ir mokymų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas.

Pasak miškininkų, didžiausias trukdis šiandien – niekaip nesibaigianti žemės reforma. Tūkstančiai hektarų žemės neturi šeimininkų, nors jas užsodinus mišku esą būtų galima patenkinti kasmet augantį ne tik biokuro, bet ir kitos medienos poreikį.

Anot urėdijų, yra ir kitų problemų. Esą vienų rajonų žemėtvarkininkai leidimus veisti naujus miškus duoda lengviau, kitų – sunkiau. Be to, sodinant miškus negalvojama jau apie turimus.

Rezervuotuose nuosavybės grąžinimui miškuose, kurių yra per 300 tūkst. hektarų, kasmet supūna milžiniški kiekiai medienos.

„Galbūt mes statybinių rastų nepagaminsim, tačiau plokščių medienos, biokurui tinkančios, smulkios taros pjautinių rąstelių tikrai sočiai pagamintumėm“, – tvirtina Šiaulių urėdas Stays Pališkis.

Iki 2013-ųjų Lietuvoje turėtų atsirasti keliolika tūkstančių hektarų naujų miškų. Pagal kaimo plėtros programą ES tam yra skyrusi dar apie 200 mln. litų.