Geologijos tarnyba ieškoti šių vietų ėmėsi dar 1999-aisiais, o iki šiol inventorizuota 118 juodligės kapinynų.
Šiose teritorijose negali būti vykdomi jokie, o ypač – kasimo darbai.
Užterštas plotas turi būti aptvertas ir pažymėtas įspėjamaisiais, draudžiamaisiais ženklais, tačiau taip yra toli gražu ne visur.
Palaidotos juodligės infekcija pavojinga ir gyvuliams, ir žmonėms.
Susirgę gyvuliai užkrečia dirvožemį ir žolę, taip užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius.
Žmonės dažniausiai užsikrečia per tiesioginį kontaktą su užterštu dirvožemiu arba su infekuotu gyvuliu, tačiau įmanoma užsikrėsti ir valgant sergančio gyvulio produktus, jį globojant, įkvepiant užkrėsto oro ar įgėlus kraują siurbiančiam vabzdžiui.
Tiesa, nuo 2009-ųjų Europoje aptiktas ir naujas užsikrėtimo būdas, kai galbūt nuo juodligės sporomis užteršto heroino užsikrėtė švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartoję asmenys.
Praėjus vos dviem-trims dienoms nuo užsikrėtimo liga pasireiškia dusuliu, karščiavimu, virškinimo pakitimais, šaltkrėčiu, niežtinčiomis raudonomis odos dėmėmis ir vandeningomis pūslėmis ant kūno.
Negydoma liga baigiasi mirtimi.
