Pernai Ekonomikos komiteto posėdžių neišgyvenęs medienvežių svorių keitimo projektas šiemet atgyja kitame Seimo komitete. Aplinkos apsaugos komitetui priklausantys Seimo nariai kelia tuos pačius klausimus, o medienos verslo atstovams svarbiausias iš jų – kada įstatymo keitimo projektas bus įregistruotas, aptartas ir atsidurs Seime, kada tautos atstovai nutrauks neefektyvų pustuščių medienvežių naudojimą ir pan. Nuo kalbų pereita prie darbų – Aplinkosaugos komitete naujai įregistruota įstatymo pataisa dėl medienvežių svorių.
Urėdijos varžytuvėse pralaimi
„Iš tikrųjų tai svarbi problema, nes dabar važiuoja pusiau krauti medienvežiai. Visų pirma, kaip miškininkas, aš suprantu, kad šitaip labiau teršiama aplinka. Sakykim, galima sumažinti transporto srautą: vietoj kelių važiuotų vienas medienvežis, – pirmiausia taršos veiksnį pabrėžia vienintelis šios Seimo kadencijos miškininkas Justinas Urbanavičius. – Dirbdamas miškuose tiesiogiai už transportą nebuvau atsakingas, bet šią problemą matydavau. Žvelgiant ūkiškai, tikrai yra problemų ir labai svarbu jas kuo greičiau išspręsti.“
Jis taip pat sako, kad dabartinis įstatymas skatina korupciją – ne kartą važiuojant vakarais kelyje tekę matyti perkrautas mašinas. Negalint nei tvirtai pasakyti, nei paneigti, peršasi mintis, kad tokį važiavimą skatina šešėliniai užmokesčiai. „Miškininkai, urėdijos dirba nuo aštuntos iki penktos valandos, jos krauna kaip ir priklauso. Galbūt privataus verslo atstovų automobiliai po darbo valandų, naktimis, sėkmingai pravažiuoja visus tuos kontrolės punktus. Reikėtų iš tikrųjų sureguliuoti, vieną kartą padėti tašką ir sutvarkyti šį reikalą“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas J. Urbanavičius.
Nevažiuotų karštymečiu
Priešpaskutinę balandžio savaitę Aplinkosaugos komitete kilo diskusijos, suburta neoficiali darbo grupė iš komiteto narių, Generalinės miškų urėdijos, Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atstovų. Ši darbo grupė balandžio pabaigoje pateikė komitetui savo išvadas, kaip toliau išmintingai spręsti susidariusią problemą.
„Tam tikrus svorius numato direktyva, tai ja remdamiesi bandysim toliau eiti“, – sako J. Urbanavičius, medienvežių svorių klausimą komitete kuruojantis drauge su Almantu Petkumi. Kol kas vienintelis užtikrintas pakitimas – 48 leistinos vežti tonos. Dėl kitų galimų įstatymo pokyčių vis dar tariamasi. Beje, kiti komiteto nariai taip pat teikia pasiūlymus: Aurelija Stancikienė yra užregistravusi pataisą, kad, oro temperatūrai pasiekus tam tikrą ribą, krovininiams automobiliams apskritai būtų draudžiama važiuoti. Toks pasiūlymas miškų verslo atstovams ne naujiena ir logiškiems draudimams jie nesipriešina.
Išieškotų nuostolius
Kaip tyčia, greta komitete naujai kilusių diskusijų radosi ir Kupiškio rajono mero laiškas. Jonas Jarutis norėtų žinoti, iš ko išsireikalauti lėšų dėl miško technikos suniokotų rajono ir vietos kelių. „Ypač pavasarį arba vėlų šlapią rudenį verslininkai, kurie veža mišką, labai suniokoja vietinius kelius. Jų pagauti beveik neįmanoma, o keliams taisyti mums reikia labai daug lėšų. Nei seniūnų, nei policininkų nepastatysi prie kiekvieno kelio“, – teigia jis. Meras ne tik Aplinkosaugos komitetui, bet ir ministerijai laišku pranešė, kad verslininkų nejaudina nei seniūnijų administracijų pastatyti svorius ribojantys ženklai, nei įstatymai, reglamentuojantys privalomą sugadinto kelio sutvarkymą.
J. Jarutis tvirtina, kad rajoninių ir vietinių kelių būklė labai prastėja. Tai ne išgalvota, o žmonių keliama problema, nes jie kartais sumaitotais keliais net į savo namus nebegali patekti. „Pravažiavus trisdešimties tonų vilkikui ar traktoriui lieka pusės metro ar metro gylio vėžės, ir niekas jų nelygina. Paprastai pagal įstatymą miško vežėjai visus darbus turėtų suderinti ir su žemės savininku, kurio keliu važiuoja, bet tai tik teoriškai; praktiškai piktnaudžiauja ir nieko nedaro, o žmonės mums skundžiasi“, – sako Kupiškio rajono meras. Gyventojams jis tvirtina negalėsiąs padėti tol, kol nebus aišku, į ką kreiptis dėl padarytos žalos.
„Mes nežinom, iš ko išsireikalauti. Mūsų manymu, reikėtų įstatyme ar ministro įsakyme nurodyti, kad miško kirtėjai turėtų suderinti išvežimą su savivaldybės administracija, su direktoriumi arba už tai atsakingu žmogumi. Kad mes žinotume, kas kerta ir kas veža. Gavau aplinkos viceministro atsakymą, kad nesiruošiama nieko keisti, nes tai varžytų verslininkus ir taip toliau“, – sako J. Jarutis. Jis priduria, kad tai ne vien Kupiškio, bet ir kitų rajonų bėda, į kurią iki šiol aukštesnis lygmuo rimtai neatsižvelgė.
Remsis direktyva
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas Kupiškio rajono mero pasiūlymo išsyk neatmetė, kaip valdininkai ministerijoje. Jis prisipažino dar apskritai neturįs aiškios nuomonės medienvežių svorių klausimu. „Ši tema nagrinėjama, iniciatyva parodyta. Iš tikrųjų vieni sako, kad neefektyvu vežioti orą, jeigu galima vežioti prekes ir mašinos tam sukurtos, o kiti sako, jog nuo to gali nukentėti keliai. Nepalaikau vienos ar kitos pozicijos, bet suprantu, kad yra problema, o kelius, be abejo, reikia saugoti“, – teigia J. Šimėnas. Jis pabrėžia, jog sąlygų palengvinimas verslui neturi tapti sąlyga keliams gadinti. „Problemą spręsti galima keliais būdais: vienas – ribojant svorį, kitas – ribojant ašiai tenkantį svorį (svarbiausias dalykas), trečias – ribojant galimybes vežti tada, kai keliai šlapi ir silpni, pavyzdžiui, pavasarį, rudenį. Iš tikrųjų yra daug klausimų, nes nupjauta mediena taip pat negali ilgai gulėti. Į susidariusią situaciją žvelgiame kompleksiškai“, – sako Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
J. Šimėnas patvirtino, kad rengiant įstatymo projektą ir ieškant sprendimų žvalgomasi į Europos Sąjungos direktyvą. Tai direktyva, nustatanti vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir didžiausią leistiną masę; jos paskutinė redakcija buvo 2002 m. Kai darbo grupėje bus aptarti visi klausimai ir įregistruotas projektas, dėl jo bus balsuojama Seime.
Įstatymas užvilkintas
Jei Seime būtų suabejota jo kartu su kolegomis parengta įstatymo pataisa, J. Urbanavičius į pirmąją vietą argumentų eilėje statytų taršos mažinimą, taip pat ir vienodas verslo sąlygas. „Žinoma, dar bus laiko visa tai apgalvoti, bet pagrindiniai dalykai man aiškūs ir aš nesimėtau. Nežinau, kodėl Ekonomikos komitetas nesiryžo to dalyko spręsti, nors bandėm aiškinti, argumentuoti, kad tai yra svarbu, bet procesas nejudėjo. Tai man labai mįslinga, ir dar šiandien neturiu atsakymo, kodėl jie nepajėgė to dalyko išspręsti. Žinot, sunku už kitus kažką sakyti“, – užsitęsusiomis krovinių svorio klausimo klajonėmis Seime stebisi J. Urbanavičius. Turėdamas tiesioginę galimybę daryti įtaką, jis žada nesisukiodamas atgal siekti, kad pataisos būtų priimtos.
Į ne kartą minėtą kelių gadinimo argumentą Seimo narys atsako tais pačiais žodžiais, kokiais atsakytų ir medienos versle dirbantys žmonės: svarbiausia ratų skaičius, suporinti ratai padalija krovinio sudaromą slėgį. „Pasižiūrėkit, vadinamosios fūros daugiausia yra viengubom ašim. Jos ardo kelius, – sako Aplinkosaugos komiteto narys. – Jeigu pakeistume, tikrai keliai nuo to nenukentėtų. Pakeitimas būtinas ir labai svarbus, šį įstatymą reikėjo jau anksčiau priimti, nes tai didžiuliai praradimai, didžiuliai nuostoliai valstybei.“
Komiteto pirmininkas J. Šimėnas mano, kad kelių gadinimas yra daugiau vyraujanti, o ne tyrimais pasverta nuomonė. Anot jo, visoje Europos Sąjungoje priimant svorius ribojančią direktyvą buvo atlikti rimti tyrimai. Vienu svarbiausių rodiklių laikoma ašies apkrova, nes daugiau ašių turinčios transporto priemonės svoris išsidėsto tolygiau. Atėjo laikas ir Lietuvoje patikslinti leistinus medienvežių svorius. Aplinkosaugos komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad tai būtina padaryti dar šios kadencijos Seime.
