„Užfiksuota dar viena viesulo užuomazga – piltuvinis debesis (angl. funnel cloud). Iki žemės ir vėl nenusileido. Lietuvoje sausumos viesulams (angl. landspout) susiformuoti dažniausiai pritrūksta energijos. Kol kas“, – rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo klimatologas, profesorius Egidijus Rimkus, viesulas yra stiprus oro sūkurys, turintis vertikalią (dažniausiai išlenktą) ašį ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu. Viesulas susidaro priekinėje audros debesies (dažniausiai kamuolinio lietaus) dalyje, esant labai dideliam apatinio atmosferos sluoksnio (iki 2 km) nepastovumui. Viesulo skersmuo kinta nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų (kartais siekia daugiau kaip 1 km), aukštis – nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę.
Viesulas juda kartu su debesimi 20–60 km/h greičiu. Egzistavimo trukmė – nuo kelių minučių iki kelių valandų. Viesulo stiprumas skirstomas į šešias klases pagal Fudžitos skalę. Lietuvoje stipriausias viesulas užregistruotas 1981 05 29 Širvintose; vėjo greitis sūkurio viduje siekė apie 70 m/s. 1985 05 10 viesulas praūžė Nemenčinės apylinkėse, 1986 06 06 – Birštone (vėjo greitis siekė 50 m/s).
