Šalyje siaučia arklių liga rinopneumonija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), įvertinusi šios ligos išplitimo grėsmę, arklių augintojams rekomenduoja laikinai riboti dalyvavimą varžybose, parodose ir kituose renginiuose. Taip pat siekiama atkreipti gyvūnų laikytojų dėmesį į sustiprintą biosaugos priemonių taikymą šios rūšies gyvūnų laikymo vietose.
VMVT taikyti ribojimų negali
Giedrius Blekaitis, laikinai einantis VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, sako, jog šiuo metu VMVT, siekdama išsiaiškinti situaciją, atlieka tikrinimus ūkiuose dėl arklių rinopneumonijos. Pasak jo, vienintelis būdas apsaugoti arklius nuo šios ligos – vakcinacija. Tačiau šalyje ne visi laikytojai juos vakcinuoja.
Specialaus reikalavimo pasirūpinti šios ligos prevencija nėra, tačiau reikalaujama nuo arklių gripo ir rinopneumonijos vakcinuoti tuos žirgus, kurie vežami į varžybas, parodas, kitus renginius, t.y. į tas vietas, į kurias susirenka daug žirgų. Net jeigu ūkyje rinopneumonija serga tik vienas gyvūnas, visa banda laikoma nelaisva nuo šios ligos.
- Situacija yra tokia: atlikę tyrimus viename žirgynų, nustatėme 4-ojo tipo rinopneumonijos virusą. Darbas vyksta toliau, tyrimai atliekami kituose žirgynuose. Ši liga perduodama kontakto būdu, o kontaktas – varžybos, renginiai. Todėl mes laikytojams ir renginių organizatoriams rekomenduojame jų atsisakyti, – aiškina G. Blekaitis. – Netgi turime įtarimų, jog arklių rinopneumonijos virusas atvežtas šalyje vykusio čempionato metu, į kurį buvo suvažiavę dalyviai iš įvairių šalių.
Šį rudenį vyksiančioje parodoje Algirdiškėse buvo planuotas žirgų pasirodymas, tačiau G. Blekaitis sako, jog dėl išplitusio arklių rinopneumonijos viruso organizatoriai nusprendė jo atsisakyti:
– Algirdiškėse taip pat buvo planuota atvežti žirgų, stambiųjų veislių arklių, žemaitukų, ponių... Bet parodos organizatoriai atsisakė tokių planų ir šiais metais joje žirgų nebus. Taip pat ir kituose regionuose šį savaitgalį buvo organizuojamos varžybos, bet dauguma jų atšaukiamos.
Tačiau G. Blekaitis pabrėžia, jog VMVT negali drausti, taikyti karantiną ar įvairius ribojimus, nes to nenumato nei Europos, nei nacionalinė teisė.
Siekiant išvengti
Vienas atšaukusiųjų varžybas – žirgų sporto klubas „Vilartas“, įsikūręs Anykščių rajone. Ilgai planuota „Aukštaitijos taurė 2011“ neįvyks dėl arklių rinopneumonijos protrūkio, šios varžybos nukeliamos į pavasarį.
– Situacija yra prasta, todėl norėdami apsaugoti savo žirgus ir atšaukėme varžybas. Mano žirgai yra sveiki, todėl ir bijau, kad jie neužsikrėstų. Oficialus karantinas nėra paskelbtas, bet iš tiesų žirgynai patys „užsidėjo“ karantiną. Mūsų žirgai sveiki ir mes galime joti, bet negali žinoti, kad visi bus tokie sąžiningi ir neveš kosinčių ar sloguojančių žirgų, – sako „Vilarto“ vadybininkė Vilmantė Viršulienė ir priduria, jog šiuo metu dėl žirgų vakcinacijos nuo rinopneumonijos sporto klubas patiria didelių papildomų išlaidų. – Virusas labai pavojingas kumelingoms kumelėms, kumeliukams, eržilams. Jis labai greitai persiduoda. Net jeigu varžybos ir būtų rengiamos dabar – į jas niekas nevažiuotų, nes dauguma žirgų serga. Bet labiausiai aš baiminuosi dėl savo žirgų.
Didžiausią pavojų kelia ligos komplikacijos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Užkrečiamųjų ligų katedros docento Alvydo Malakausko teigimu, arklių rinopneumonija atneša didelių ekonominių nuostolių tiems, kurie nesugeba su ja susitvarkyti.
- Arklių rinopneumonija – virusinė arklių liga, kliniškai pasireiškianti trumpalaikiu karščiavimu, katariniu viršutinių kvėpavimo takų gleivinių uždegimu ir kumelingų kumelių abortais. Ligos sukėlėjai herpes virusai (EHV-1 ir EHV-4) persistuoja sergančių ir persirgusių arklių kraujyje, sekretuose ir ekskretuose. Persirgę arkliai tampa sukėlėjo nešiotojais ir ilgiau kaip 3 mėn. lieka ligos platintojais. Virusas labai atsparus ir aplinkoje gali išlikti ilgai. Rinopneumonija dažniausiai serga sportinių veislių arkliai, įvairiaus amžiaus, abiejų lyčių ir įvairių veislių. Tačiau jautriausi yra iki metų amžiaus kumeliukai, – sako A. Malakauskas.
Pasak jo, ligą platina sergantys ir persirgę arkliai. Virusai, prasiskverbę pro placentos barjerą, sukelia vaisiaus kepenų, blužnies ir plaučių nekrozę, todėl vaisius žūva (įvyksta abortas).
Inkubacinis periodas – 3–6, kartais 15 dienų. Skiriamos 4 ligos klinikinės formos – respiratorinė, abortų, genitalinė ir nervinė. Liga prasideda trumpalaikiu (2 d.–3 d.) karščiavimu. Matosi konjunktyvos katarinis uždegimas, arkliai kosti, šnervėse pasirodo nedaug serozinių – gleivingų išskyrų, nosiaryklėje atsiranda dedervinis (herpinis) išbėrimas. Respiratorinę formą komplikuoja pneumonija, pleuropneumonija, virškinimo ir šlapimo organų uždegimai.
– Apie 76 proc. kumelingų kumelių, persirgusių respiratorine ligos forma, po 18–120 dienų išsimeta (abortų forma). Sutrinka išsimetusių kumelių centrinės nervų sistemos veikla, prasideda paralyžiai (nervinė forma). Genitalinei formai būdinga makšties gleivinės hiperemija, smulkus išbėrimas, vėliau virstantis baltomis dėmelėmis. Nesant komplikacijų, arkliai per 1–3 savaites pasveiksta.
– Komplikuotais atvejais arkliai sveiksta ilgiau, pavieniais – nugaišta. Liga įtariama iš klinikinių požymių, patologoanatominių pakitimų bei epidemiologinių duomenų. Laboratoriniais tyrimais diagnozė patvirtinama. Arklius su ryškiais mieloencefalito reiškiniais (traukuliai, kvaitulys, diegliavimas) rekomenduojama eutanazuoti, nes pokyčiai smegenyse negrįžtami. Šią liga reikia skirti nuo salmoneliozės, virusinio arterijito. Gydymas dažnai būna neefektyvus.
Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos reikia laikytis biosaugos ir karantino taisyklių. Vakcinacija rekomenduojama kaip prevencinė priemonė. Nevakcinuotų ir nepersirgusių kumelių kumeliukai gauna antikūnus su motinos krekenomis ir jų užtenka 26 dienoms po gimimo. Imliausi šiai ligai 5-6 mėn. amžiaus kumeliukai. Jų apsikrėtimą stimuliuoja nujunkymas, pergrupavimas, stresas, transportavimas, – arklių rinopneumonijos pasekmes ir priežastis įvardija VA docentas.
