Per ketverius metus nuo 2006-ųjų, Kaspijos jūroje vandens lygis nukrito net 30 centimetrų. Dabar ši jūra yra 27,50 m žemiau pasaulinio vandenyno lygio.
Manoma, kad vandens lygis dar kris nuo 0,5 iki 1,5 m. Tai sukels navigacines, žvejybos, ekologines problemas, ekonominius nuostolius.
Kaspijos jūros sekimo pasekmes jau pajuto jūrų transportas. Laivai su 4-5 metrų gramzda sunkiai gali praplaukti Volgos-Kaspijos jūrų laivybos kanalu. Kai kuriems tenka laukti kol kils pulsuojantis vandens lygis.
Ne mažesnės problemos laukia ir Kaspijos žvejų. Senkant jūrai, vyksta didesnis žuvų mitybos vietų druskėjimas. Iš Kaspijos šiaurinės dalies žuvys persimeta į pietinę, kur gilesni vandenys.Tačiau dėl per didelių žuvų sankaupų pietinėje Kaspijos dalyje maitinimosi bazės prastėja.
Kaspijos jūros sekimo ir vandens lygio kilimo procesai vyksta kas 40-50 metų. Panaši padėtis buvo 1960-aisiais metais. Tuomet Kaspijos jūra buvo nusekusi iki 29 metrų žemiau pasaulinio vandenyno lygio. Tuomet žvejybos laimikiai buvo kritę iki 30 – 33 tūkst. tonų per metus. Pernai Kaspijos jūroje buvo sugauta per 45 tūkst. tonų žuvų.
