Galima rasti kiekvieno namuose
Apsidairę savo namuose, veikiausiai rasime tokių elektrinių prietaisų, kurių jau nebenaudojame arba kurie yra sugedę. Tai gali būti elektriniai dantų šepetukai, ausinės, įvairūs prietaisai naudojami virtuvėje. Gyvenimas neįsivaizduojamas ir be didesnių elektrinių buities prietaisų – tokių kaip šaldytuvai, skalbimos mašinos, indaplovės ar televizoriai. Visus elektronikos prietaisus itin svarbu saugiai ir tinkamai rūšiuoti bei perdirbti tam, kad nebūtų pakenkta aplinkai.
Didžiausiai elektronikos atliekų perdirbimo įmonei Baltijos šalyse vadovaujantis Darius Valeika sako, kad į jų perdirbimo linijas atkeliauja įvairiausio tipo elektroninė technika ir prietaisai.
EMP recycling direktorius Darius Valeika: „Technika, kurią mes kiekvienas turime namuose, tik gal ne visada žinom, kad tai yra elektronika arba nesuprantame, kad ją reikėtų indentifikuoti, bet elektroinė įranga tai yra bet koks prietaisas, kurio veikimui reikalinga elektronos energija, tai nuo elektrinio dantų šepetuko, mažos ausinytės įkraunamos iki šaldytuvo, skalbimo mašinos, viskas keliauja pas mus.“
Šaldytuvus sumala
Įmonė surenka ir apdoroja daugiau nei 70 proc. Lietuvos Respublikoje susidariusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Jos čia atkeliauja iš įvairių supirktuvių. Per praėjusius metus EMP recycling perdirbo 25 tūkst. t. atliekų. Šis kiekis atitinka 7 tūkstančius jūrinių konteinerių. Čia taip pat atkeliauja ir nebereikalingi šaldytuvai tiek iš Lietuvos, tiek iš Estijos, mat įmonė vienintelė turi šaldytuvų perdirbimo liniją Baltijos valtybėse. Šaldytuvų ardimas – sudėtingas procesas, viskas turi būti atliekama saugiai ir uždaroje aplinkoje, jog į išorę neišsiskirtų freonas.
Darius Valeika: „Per valandą vidutiniškai sumalame 60 šaldytuvų, procesas ganėtinai sudėtingas, tai yra visiškai skirtinga, atskira linija, šaldytuvo malimas ir tarkime skalbimo mašinos ar indaplovės malimas vyksta visiškai skirtinguose įrenginiuose vien todėl, kad šaldytuvas savo tiek darbinėje sistemoje, tiek sienelėse turi dujų, tepalą, tai yra tas vadinamas freonas, kuris turi būti uždaroje sistemoje sumalamas, surenkamas, paverčiamas iš dujų į skystį ir utilizuojamas jau tolesniuose procesuose.“
Palyginimui, iš vieno šaldytuvo išleistas freonas į atmosferą, sukelia tokią žalą, kaip lėktuvas, skrisdamas iš Europos į Japoniją. Įmonė skaičiuoja, jog per praėjusius metus surinko apie 50 t bačkų freono, o nuo savo veiklos pradžios, tai yra, daugiau nei 20 metų, perdirbo jau daugiau nei 1 mln. šaldytuvų. Perdirbus vieną šaldytuvą, gaunama maždaug 13 rūšių atliekų.
Darius Valeika: „Malūnas sumala iki granulės,toliau separatorių pagalba yra atskiriamas juodas metalas, spalvotas plastikas, spalvoti metalai, poliuretano dulkės ir tas procesas reikalauja tiek įrangos darbo, tiek žmonių rankinio darbo rūšiavimo metu.“
Perdirbimui atkeliauja nemažai ir televizorių bei kompiuterių. Paradoksalu tai, kad nors ir kineskopiniai televizoriai jau nebegaminami, jie sudaro 60 proc. visų, į surinkimo aikšteles atkeliaujančių televizorių. Jų perdirbimas taip pat reikalauja tam tikrų iššūkių.
Darius Valeika: „Sudėtingumas tas, kad kineskopinis televizorius turi labai daug pavojingų medžiagų – priekinis stiklas padengtas liuminoforu, tai yra beveik visa Mendelejevo lentelė visų metalų, kuriuos reikia kruopščiai surinkti, utilizuoti, nes jei išties yra labai pavojingi, jeigu sudaužytas televizorius yra veikiamas kritulių, yra išplaunamas liuminoforas, tai patenka į gruntinius vandenis ir mes bėgam į vaistinę pirkti vaistų, nes kažkas mums nebegerai.“
Svarbu saugoti aplinką
Darius Valeika pasakoja, kad jo įmonė siūlo ir specialią atliekų taksi paslaugą – nemokamą atliekų išvežimą tiek gyventojams, tiek įmonėms. Pakanka tik paskambinti telefonu ar užsiregistruoti internetinėje svetainėje. Per dieną tokių iškvietimų gaunama apie 100, surenkama apie 6 tonas elektronikos atliekų.
Perdirbimo įmonės generalinis direktorius teigia, jog atliekų perdirbimas yra labai atsakingas darbas, kurį reglamentuoja specialus Weelabex sertifikatas. Jis būtinas kiekvienai Lietuvos atliekų tvarkymo įmonei, nors Europoje yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pašnekovas tvirtina, kad šis sertifikatas kelia didžiulius iššūkius, tačiau yra būtinas, norint saugiai perdirbti elektronikos atliekas.
Tačiau ne ką mažiau svarbu tinkamai rūšiuoti ne tik stambias elektronikos atliekas, bet ir smulkesnes, tokias kaip akumuliatoriai, baterijos, elektroninės cigaretės. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė skaičiuoja, jog Lietuvoje yra 9 tūkstančiai vietų, kuriose galima pristatyti tokias atliekas.
Akumuliatoriai, baterijos, elektroninės cigaretės gali būti pristatytos ir į savivaldybių įrengtas didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, gali būti išmetamos biuruose, švietimo įstaigose, degalinėse, organizacijuose specialiai tam įrengtose vietose. Šias atliekas taip pat turi priimti ir platintojai be papildomo mokesčio.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė: „Elektroninių cigarečių sudėtyje yra apie 80 skirtingų cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus. Irdamos šios medžiagos gali atsidurti dirvožemyje, vandens telkiniuose. Plastikinės detalės, suskilusios iki mikroplastiko gali patekti į vandenis ir pažeisti ekosistemą.“
Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, nuo 2016 metų Lietuva turi surinkti 45 proc. į rinką patekusių elektronikos atliekų. Pagal surenkamą tokių atliekų kiekį Lietuva tarp ES šalių yra 15 vietoje, vidutiniškai ES surenkama apie 50 proc. baterijų ir akumuliatorių atliekų.
