Uostamiesčio pakraštyje iškilusioje termofikacinėje jėgainėje per metus planuojama pagaminti apie 400 gigavatvalandžių šilumos energijos – tai yra apie 40 procentų Klaipėdai reikalingo kiekio.

Tam reikės sudeginti daugiau kaip pustrečio šimto tūkstančių tonų atliekų ir biokuro. Kūrenant jėgainę per metus susidarys apie 5 tūkst. tonų pavojingų pelenų, kurie utilizuoti bus vežami į Norvegiją.

Tai pirmoji atliekas deginanti įmonė Baltijos šalyse. Tokio objekto kaimynyste nepatenkinti netoliese gyvenantys klaipėdiečiai aplinkosaugininkams skundėsi, kad vos jėgainei pradėjus veikti, juto nemalonius, erzinančius degėsių ir vaistų kvapus. Tačiau jėgainėje paimtus mėginius ištyrę aplinkosaugininkai teigia, kad gyventojų skundas – nepagrįstas.

„Mes iš viso ištyrėme beveik 19 teršalų, kurie yra normuoti leidime. Nustatytos koncentracijos tikrai nesiekia maksimalių leidžiamų, o po keletą kartų yra mažesnės, negu yra leidimuose nustatyta. Tai padidintos taršos mes šiuo atveju nenustatėme“, – sako Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

Gyventojų atstovė tikina, kad nemalonūs kvapai kartojasi, todėl sako, kad įmonės veikla ir toliau bus atidžiai stebima, o skundai rašomi vos pajutus kažką ne taip.

„Kvapas dažniausiai būna vakarais arba anksti iš ryto, naktį. Kvapas taip pat sklinda ir iš valymo įrenginių. Tačiau praktiškai neįmanoma ką nors prisišaukti, kad tuo metu atvažiuotų ir paimtų oro mėginius. O po to sako, kad mes susigalvojame“, – skundžiasi „Bandužių“ seniūnaitė Ligita Girskienė.

Nuo balandžio įmonėje turi pradėti veikti nepertraukiamo teršalų išmetimų stebėjimo sistema – aplinkosaugininkai duomenis galės stebėti bet kuriuo paros metu. Kelis kartus per metus įmonė bus tikrinama nuolat. O jei bus gauta skundų, aplinkosaugininkai žada vėl rengti neplaninius patikrinimus.