Įsisenėjusi problema: miesto kapines trypia stirnos

Per­nai „Alytaus naujienos“ rašė apie Dau­gų ka­pi­nė­se ant mi­ru­sių­jų ka­pų pa­so­din­to­mis naš­lai­tė­mis min­tan­čias stir­nas. Pa­sak ka­pų lan­ky­to­jų, pro­ble­ma ne­iš­spręs­ta iki da­bar. Ma­žei­kiuo­se gy­ve­nan­tis po­nas Ta­mu­lio­nis, pa­skam­bi­nęs į re­dak­ci­ją pik­ti­no­si ra­dęs stir­nų su­tryp­tas ar­ti­mų­jų ka­pa­vie­tes.

„Už ne­leng­vai už­dir­ba­mus pi­ni­gus žmo­nės sten­gia­si tvar­kin­gai pri­žiū­rė­ti iš­ke­lia­vu­sių­jų ka­pa­vie­tes. Ne­gi ne­įma­no­ma ka­pi­nių ap­sau­go­ti nuo miš­ko žvė­rių?“ - klau­sė ne tik ma­žei­kiš­kis, bet ir ki­ti, ku­rie pri­žiū­ri ka­pa­vie­tes Dau­gų ka­pi­nė­se.

„Prieš so­din­da­mi gė­les kon­sul­tuo­ja­mės su spe­cia­lis­tais, kad ne­bū­tų nu­ės­tos stir­nų. Pa­si­ro­do, jos la­biau­siai mėgs­ta naš­lai­tes, va­di­na­muo­sius bro­liu­kus. Aš su­tik­čiau net mo­kes­tį mo­kė­ti, kad toms stir­noms bū­tų už­kirs­tas ke­lias“, – ti­ki­no aly­tiš­kis Vla­das, pri­žiū­rin­tis tris ka­pa­vie­tes.

Ki­ti gy­ven­to­jai pa­ste­bė­jo, kad šie­met ka­pi­nės la­bai ap­leis­tos.Dau­gų, Kle­vų ir Sa­va­no­rių gat­vių ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas Bro­nis­la­vas Šer­py­tis pa­tvir­ti­no žmo­nių iš­sa­ky­tus pa­ste­bė­ji­mus. Jo tei­gi­mu, ba­lan­dį bai­gė­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ir ben­dro­vės „Žel­du­va“ pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl ka­pi­nių prie­žiū­ros. Nau­ja dar ne­pa­si­ra­šy­ta, tad nie­kas ne­tvar­ko ben­drų erd­vių.

„Aš šį dar­bą at­lie­ku jau dvi­de­šimt me­tų, bet nie­ka­da to­kio ap­si­lei­di­mo ne­bu­vo. Prieš stir­nas jo­kių prie­mo­nių ne­si­im­ta, jos, vi­siš­kai ne­si­bai­min­da­mos žmo­nių, po ka­pi­nes pra­de­da vaikš­ti­nė­ti po­pie­čiu. Man pri­klau­so tre­jų ka­pi­nių prie­žiū­ra, vien stir­nų vai­ky­ti ne­ga­liu“, – kal­bė­jo B.Šer­py­tis.

Pro­ble­ma – pi­ni­gai aukš­tes­nei tvo­rai

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Mies­to ūkio sky­riaus ve­dė­jo Al­gi­man­to Ta­ra­se­vi­čiaus tei­gi­mu, pro­ble­ma ap­sau­go­ti Dau­gų gat­vės ka­pi­nes nuo žvė­rių iš­li­ku­si ta pa­ti – pi­ni­gai aukš­tes­nei tvo­rai. Šios ka­pi­nės už­ima per 7 hek­ta­rų plo­tą, ap­juos­tą pu­šy­no. Stir­nos ga­li per­šok­ti ir iki dvie­jų met­rų tvo­rą. Rei­kia stip­rios ir ko­ky­biš­kos tvo­ros, o to­kia nėra pi­gi.

Ži­nant, kiek jos rei­kia ka­pi­nių te­ri­to­ri­jai ap­tver­ti, su­si­da­ro šim­ta­tūks­tan­ti­nė su­ma. Pa­sak ve­dė­jo, šie­met ra­do­si dar vie­na pro­ble­ma – už­si­tę­sė pa­slau­gos ka­pi­nėms pri­žiū­rė­ti pir­ki­mas. Kan­di­da­tų pa­tei­kia­mos pa­raiš­kos ne­ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, kon­kur­sas vis ati­de­da­mas.

Dėl ka­pa­vie­čių prie­žiū­ros te­ko iš­klau­sy­ti ir ki­to­kių nuo­mo­nių. Ge­no­vai­tė, ku­rios tė­vai taip pat il­si­si Dau­gų gat­vės ka­pi­nė­se, dės­tė, kad dau­gu­ma žmo­nių ka­pa­vie­tes pa­ver­tė dar­že­liais. Čia net vyks­ta kon­ku­ren­ci­ja dėl di­des­nės puokš­tės, veš­les­nės gė­lės.

„Mes mi­ru­siuo­sius ati­duo­da­me gam­tai, tad ir jos no­rus gerb­ki­me, ne­de­juo­ki­me, kad stir­na žie­dą nu­grau­žė, juk jis ataugs dar gra­žes­nis. Ne­si­sie­lo­ki­me, kad gam­ta tu­ri tvar­ką ir kar­tais pro­tes­tuo­ja prieš žmo­nių no­rą jai va­do­vau­ti. Ra­dę žvė­re­lio pėd­sa­ką, pa­si­džiau­ki­me jū­sų ar­ti­mo­jo iš­skir­ti­niu ry­šiu su gam­tos kū­ri­niais“, – sa­kė Ge­no­vai­tė.